Suchergebnisse

The Internet and interactive social media are not only playing an increasingly important role in people's daily life, but are also becoming a widely used channel of political communication which sees a constant growth in the volume of communication content generated by politicians. Due to their features such as easy and free access, social media are available to all politicians, but no studies have so far been done in Lithuania which would analyse the extent to which the participants in the political process use the channels of social media for the purpose of political communication. In this article, the use of social media for political communication purposes is analysed from the perspective of the digital divide. The definition and concept of the digital divide are clearly described in the text. Different categories of the manifestation of this process are identified. Moreover, this article also presents the results of the research of social media as it was used by our country's politicians during the municipal elections campaign in 2011. They reveal different manifestations of the digital divide based on different demographic and social-political characteristics of politicians, such as municipality size, gender, age, education, income, political affiliation and institutional position.

The Internet and interactive social media are not only playing an increasingly important role in people's daily life, but are also becoming a widely used channel of political communication which sees a constant growth in the volume of communication content generated by politicians. Due to their features such as easy and free access, social media are available to all politicians, but no studies have so far been done in Lithuania which would analyse the extent to which the participants in the political process use the channels of social media for the purpose of political communication. In this article, the use of social media for political communication purposes is analysed from the perspective of the digital divide. The definition and concept of the digital divide are clearly described in the text. Different categories of the manifestation of this process are identified. Moreover, this article also presents the results of the research of social media as it was used by our country's politicians during the municipal elections campaign in 2011. They reveal different manifestations of the digital divide based on different demographic and social-political characteristics of politicians, such as municipality size, gender, age, education, income, political affiliation and institutional position.

The Internet and interactive social media are not only playing an increasingly important role in people's daily life, but are also becoming a widely used channel of political communication which sees a constant growth in the volume of communication content generated by politicians. Due to their features such as easy and free access, social media are available to all politicians, but no studies have so far been done in Lithuania which would analyse the extent to which the participants in the political process use the channels of social media for the purpose of political communication. In this article, the use of social media for political communication purposes is analysed from the perspective of the digital divide. The definition and concept of the digital divide are clearly described in the text. Different categories of the manifestation of this process are identified. Moreover, this article also presents the results of the research of social media as it was used by our country's politicians during the municipal elections campaign in 2011. They reveal different manifestations of the digital divide based on different demographic and social-political characteristics of politicians, such as municipality size, gender, age, education, income, political affiliation and institutional position.

The Internet and interactive social media are not only playing an increasingly important role in people's daily life, but are also becoming a widely used channel of political communication which sees a constant growth in the volume of communication content generated by politicians. Due to their features such as easy and free access, social media are available to all politicians, but no studies have so far been done in Lithuania which would analyse the extent to which the participants in the political process use the channels of social media for the purpose of political communication. In this article, the use of social media for political communication purposes is analysed from the perspective of the digital divide. The definition and concept of the digital divide are clearly described in the text. Different categories of the manifestation of this process are identified. Moreover, this article also presents the results of the research of social media as it was used by our country's politicians during the municipal elections campaign in 2011. They reveal different manifestations of the digital divide based on different demographic and social-political characteristics of politicians, such as municipality size, gender, age, education, income, political affiliation and institutional position.

The Internet and interactive social media are not only playing an increasingly important role in people's daily life, but are also becoming a widely used channel of political communication which sees a constant growth in the volume of communication content generated by politicians. Due to their features such as easy and free access, social media are available to all politicians, but no studies have so far been done in Lithuania which would analyse the extent to which the participants in the political process use the channels of social media for the purpose of political communication. In this article, the use of social media for political communication purposes is analysed from the perspective of the digital divide. The definition and concept of the digital divide are clearly described in the text. Different categories of the manifestation of this process are identified. Moreover, this article also presents the results of the research of social media as it was used by our country's politicians during the municipal elections campaign in 2011. They reveal different manifestations of the digital divide based on different demographic and social-political characteristics of politicians, such as municipality size, gender, age, education, income, political affiliation and institutional position.

The paper aims to evaluate the main features of the creation and development of the integral cultural space in Europe and the main problems of provision of equal rights in the context of the transition processes in the Central and Eastern Europe. The paper has used the outcomes of the research done over the recent several years, dedicated to the diagnostics of the problems of transformations as well as economic and social development in Central and Eastern Europe with a special reference to the development of the integral cultural space and human rights. Major findings show that the creation and development of the integral cultural space in Europe is a very complex and controversial process and in this course various problems and conflicts arise. Therefore, to encourage the creation of the integral cultural space in Europe appropriate cultural policies are necessary to be implemented in the Europe. These policies may embrace many priorities including - the preservation of cultural diversity; - adaptation and dissemination of integrated European dimensions; - elimination of inappropriate factors within humanism and democracy of all European countries; - provision of equal rights in all groups of modern society. For implementation of key priorities of cultural policies the use of a number of pan-European scale special programmes is suggested. The new non-traditional ideas of possible economic and social development in Central and Eastern Europe are discussed. ; Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjami sudėtingi ir prieštaringi bendros kultūros erdvės Europoje formavimosi procesai. Daugiausia dėmesio skiriama transformacijoms Rytų ir Vidurio Europos šalyse kaip esminiam bendros kultūros erdvės visoje Europoje formavimosi veiksniui. Ypač pabrėžiamos tos transformacijų procesų aplinkybės, kurios daro įtaką įvairių visuomenės sluoksnių ir grupių lygių galimybių sampratos pokyčiams bei lygių galimybių principo įgyvendinimo perspektyvoms. Parodyta, kad lygių galimybių principas išreiškia prioritetines vertybes, kurias siekiama įgyvendinti bendroje kultūros erdvėje Europoje: lygių galimybių samprata ir realūs gebėjimai jas įgyvendinti apibūdina visuomenės brandą bei raidos perspektyvas. Lygių galimybių principo įgyvendinimas nagrinėjamas atsižvelgiant ir į bendruosius kultūros erdvės Europoje pokyčius, ir į specifinius transformacijų Rytų ir Vidurio Europoje ypatumus. Ypač svarbu, kad transformacijų procesai, per pastaruosius keliolika metų vykę Rytų ir Vidurio Europos šalyse, išreiškia įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir grupėse išryškėjusią požiūrių į lygias galimybes kaitą. Straipsnyje pateikiami bendros kultūros erdvės formavimuisi Europoje skirtų tyrimų rezultatai. Išryškinti svarbiausieji bendros kultūros erdvės požymiai, atskleistos šios erdvės formavimosi problemos, ypač tos, kurias nulemia Europos Sąjungos plėtra bei Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstantys socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Suformuluoti esminiai transformacijų procesų ir Europos Sąjungos plėtros dėsningumai, išryškinti lygių galimybių užtikrinimo dėl spręstinų problemų sprendimo būdai ir prioritetai. Straipsnyje pateikiami pasiūlymai, skirti viešosios politikos ir administravimo priemonėmis spręsti problemas, kylančias formuojantis bendrai kultūros erdvei Europoje. Ypač veiksmingomis laikytinos tarpusavyje suderintų nacionalinių ir tarptautinių programų, skirtų plėtoti bendrą kultūros erdvę Europoje, parengimas ir įgyvendinimas. Straipsnyje išsamiai apibūdinamas šių programų turinys ir nurodomi jų prioritetai.

Nuo XX a. antrojo pusės migracijos procesai įgijo pasaulinį mastą, apimantį visus socialinius sluoksnius ar grupes bei įvairias socialinės veiklos sritis. Ukraina yra viena iš dešimties daugiausia tarptautinių migrantų turinčių valstybių pasaulyje. Užimtumas yra pagrindinis Ukrainos piliečių atvykimo į ES tikslas, ir, remiantis JT paskelbtais duomenimis, už šalies ribų išvykusių Ukrainos darbo migrantų yra apie penkis milijonus. Darbo teisės neabejotinai yra svarbios migrantams, jos pagal tarptautinius įstatymus turėtų būti gerbiamos. Ukrainos darbuotojų darbo sąlygos užsienyje paprastai neatitinka minimalių standartų. Viena iš populiarių ukrainiečių darbo migracijos krypčių pastaraisiais metais yra ir Lietuva, tad aktualu ir svarbu tirti migrantų darbo sąlygas šioje valstybėje. Mūsų tyrime vadovaujamasi kokybiniu požiūriu, taikant atvejo analizės metodą. Kaip informacijos rinkimo metodas buvo pasirinktas kokybinis pusiau struktūruotas interviu. Lietuvos akademiniuose tyrimuose dar nebuvo atlikta reikšmingų tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos Ukrainos migrantų darbo sąlygos, tad pasirinktas interviu su Lietuvoje dirbančiais ukrainiečiais. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios Ukrainos darbuotojai ieško darbo užsienyje, yra didesnis atlyginimas. Taip pat rezultatai parodė, kad dauguma ukrainiečių jaučia savo kolegų Lietuvoje spaudimą kokybiškiau ir našiau atlikti užduotis; darbo sutartis yra būtina ukrainiečių įdarbinimo proceso Lietuvoje dalis; dauguma apklaustų respondentų turi normą atitinkančią darbo dieną ir nesiskundžia dėl darbo užmokesčio politikos. Taip pat Ukrainos darbuotojai paminėjo geras būsto sąlygas, galimybę aptarti su vadovu visas įsidarbinimo ir užimtumo sąlygas. Kalbant apie Lietuvos įmonių vidaus kultūrą ir lygų vietos darbuotojų ir Ukrainos darbuotojų traktavimą, nepastebimas skirtingas vadovų požiūris. Tačiau pastebėta, kad respondentai neketina gyventi Lietuvoje ir planuoja grįžti į Ukrainą. Vis dėlto kai kurie respondentai nurodė kai kurias Lietuvos įmonėse egzistuojančias problemas: nepagrįstos nuobaudos, migrantų ir Lietuvos darbuotojų nelygybė dėl darbo sąlygų, viršvalandžiai ir sunkumai sudarant palankią darbo sutartį. ; From the second half of the twentieth-century migration processes have gained a truly global scale, covering all continents of the planet, social strata and groups, and various spheres of social activity. Ukraine is among the top ten donor countries of international migrants in the world. Employment is the main purpose of the arrival of Ukrainian citizens to the EU and according to data released by the UN, the number of Ukrainian labor migrants permanently outside the country has around five million people. Human rights are undoubtedly important for migrants. Labor migrants have employment rights that according to international laws should be respected. The general working conditions of the Ukrainian workers overseas, as a rule, do not conform to minimal standards. As among popular directions for labor migration for Ukrainians we can note Lithuania in last years, it is relevant to investigate the labor conditions of migrants there. Our research applies the qualitative approach, following the case study method. As a method of collecting information, we chose an interview. For our interviews, eleven men were chosen randomly. In our research, we base only on the information provided by our respondents, as no significant studies were carried out in Lithuania on the working conditions of Ukrainian migrants. According to them, we able to finalize that the main reason for Ukrainian workers to search for a job abroad is higher salaries; the most Ukrainians feel pressure from their Lithuanian colleagues at work; the employment agreement is a necessary part of an employment process for Ukrainians in Lithuania; most of our respondents have a working day that conforms to the norm; most of our interviewees don't have complaints about salary policy; also, Ukrainian workers mention the good housing conditions, ability to quit anytime and ability to discuss with a manager all conditions; mostly, Lithuanian companies practice equality among workers and Ukrainian migrants don't notice any difference in managers' attitude. Besides, our respondents have no plans to stay in Lithuania for a living and planning to go back to Ukraine after working here, although the period of staying is different for everyone. Although some respondents indicate some problems in the Lithuanian companies which include unreasonable penalties, inequality among migrant and Lithuanian workers, working overtime and difficulties in receiving an employment agreement. ; Socialinių mokslų fakultetas ; Sociologijos katedra

The paper aims to evaluate the main features of the creation and development of the integral cultural space in Europe and the main problems of provision of equal rights in the context of the transition processes in the Central and Eastern Europe. The paper has used the outcomes of the research conducted over the recent several years, dedicated to the diagnostics of the problems of transformations as well as economic and social development in Central and Eastern Europe with a special reference to the development of the integral cultural space and human rights. Major findings show that the creation and development of the integral cultural space in Europe is a very complex and controversial process and in this course various problems and conflicts arise. Therefore, to encourage the creation of the integral cultural space in Europe appropriate cultural policies are necessary to be implemented. These policies may embrace many priorities including: the preservation of cultural diversity, adaptation and dissemination of integrated European dimensions, elimination of inappropriate factors within humanism and democracy of all European countries, provision of equal rights in all groups of modern society. For implementation of key priorities of cultural policies the use of a number of pan- European scale special programmes is suggested. ; Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjami sudėtingi ir prieštaringi bendros kultūros erdvės Europoje formavimosi procesai. Pagrindinis dėmesys skiriamas transformacijoms Rytų ir Vidurio Europos šalyse kaip esminiam bendros kultūros erdvės visoje Europoje formavimosi veiksniui. Ypač pažymimos transformacijų procesų aplinkybės, darančios įtaką įvairių visuomenės sluoksnių ir grupių lygių galimybių sampratos pokyčiams bei lygių galimybių principo realaus įgyvendinimo perspektyvoms. Parodyta, jog lygių galimybių principas išreiškia prioritetines vertybes, kurias siekiama įgyvendinti bendroje kultūros erdvėje Europoje: lygių galimybių samprata ir realūs gebėjimai jas įgyvendinti nusako visuomenės brandą bei raidos perspektyvas. Lygių galimybių principo įgyvendinimas nagrinėjamas atsižvelgiant tiek į bendruosius kultūros erdvės Europoje pokyčius, tiek ir į specifinius transformacijų Rytų ir Vidurio Europoje ypatumus. Pateikiami bendros kultūros erdvės formavimuisi Europoje skirtų tyrimų rezultatai. Išryškinti svarbiausieji bendros kultūros erdvės požymiai, atskleistos tokios erdvės formavimosi problemos, ypač tos jų, kurias sąlygoja Europos Sąjungos plėtra bei Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstantys socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Suformuluoti esminiai transformacijų procesų bei Europos Sąjungos plėtros dėsningumai, išryškinti lygių galimybių užtikrinimo dėlei spręstinų problemų sprendimo būdai ir prioritetai. Pateikti pasiūlymai, skirti spręsti viešosios politikos ir administravimo priemonėmis problemas, kylančias formuojantis bendrai kultūros erdvei Europoje. Akcentuojama, kad iš tų ypač veiksmingomis laikytinos tarpusavyje suderintų nacionalinių ir tarptautinių programų, skirtų plėtoti bendrą kultūros erdvę Europoje, parengimas ir įgyvendinimas. Straipsnyje detaliai apibūdinamas tokių programų turinys ir nurodomi jų prioritetai.

Šiame straipsnyje pristatomi 2017–2018 metais atlikto tyrimo rezultatai apie lyčių lygybės politiką savivaldoje, analizuojant 10 savivaldybių strateginius planus ir kokybinių interviu duomenis su savivaldybių merais, administracijų, švietimo ir socialinių paslaugų vadovais ir lyčių lygybės koordinatoriais. Nacionaliniu lygiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2013) ir Darbo kodeksas (2016) įpareigoja savivaldybes ir joms pavaldžias institucijas integruoti lyčių lygybės politikos priemones. Tačiau vietos kontekstuose teisinės-politinės nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos (Hudson and Rönnblom, 2007). Straipsnyje, taikant politikos diskursų metodologinę prieigą, tiriami lyčių lygybės politikos diskursai: kaip vietos politikoje (ne)integruojamas lyties aspektas, tenkinant gyventojų poreikius, kokios sampratos fiksuojamos (fixing) ir kaip jos susiaurinamos (shrinking), pritempiamos (stretching) arba nukreipiamos (bending) į kitas politikos sritis. Analizuojant savivaldos atstovų pasisakymus ir interpretacijas, atskleidžiami vietos kontekstų kultūriniai filtrai. Pastarieji leidžia stebėti, kokie aspektai skatina arba trukdo lyčių lygybės politikos priemonių integravimui (Lombardo, Meier, Verloo, 2010). Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldos lygmeniu lyčių lygybės politikos tikslų svarbumas yra pripažįstamas. Tačiau dažniausiai lyčių lygybės politika susiaurinama iki nediskriminavimo principų teisinio reglamentavimo rėmuose. Vietos politikos uždaviniai ir jų įgyvendinimo rodikliai matuojami lyčiai neutraliomis sąvokomis. Kai lyties aspektas "dingsta" vietos kontekste, siekiama paaiškinti, kad lyčių lygybė netiesiogiai integruojama į savivaldos politiką, nukreipiama arba pritempiama prie kitų socialinių problemų sprendimo sričių. Analizuojant interviu su savivaldybių atstovais medžiagą pastebėta, kad kultūrinės nuostatos apie moterų ir vyrų skirtumus palaiko tradicines lyčių normas ir stereotipines nuostatas ir tai trukdo lyčių lygybės politikos įgyvendinimui.

Gender equality is related to equal opportunities for both women and men, who equally participate in public and private spheres of life. Stereotypical thinking and patriarchal attitudes are a result of dis­crimination against gender, regarding the equal pay disproportion of male and female workers, unequal employment opportunities and a lack of women in decisive positions within workplaces. Problems of gender equality do not only focus on national state agendas, but are also strongly supported on levels both international and the EU (gender mainstream­ing is one of the most important goals included in the "Europe 2020" strategy). In order to achieve gender equality in various spheres of life, there is a need to ensure equal opportunities for both sexes not only de jure, but de facto as well. Gender equality policies in Lithuania are becoming more important; however, the results achieved are still scarce, whereas the implementation of gender equality policies in the Scandinavian countries are consistent and these practices should serve as guidelines. This paper examines the implementation of Lithuanian and Swedish gender equality policies. Sweden has been chosen as a good practice example in a comparative context with Lithuania, because its achievements in the field of gender equality are recognized as the best among the EU member states in 2015. The comparison of Sweden's, as of a country's that has achieved the most in implementing gender equality policies, and Lithuania's practices helped to discover the similarities and differences that could lead to an achievement of better results in the field of gender equality. In addition, Lithuania's reglaments of gen­der equality policies are similar to those of Sweden; however, there is still a lack of policy consistency. Therefore, a gap between formal and real gender equality appears. Both Lithuania and Sweden have highly institutionalized gender equality policies with increasing attention given to gender problems, but a lack of political will is the result of ineffective policy implementation, resulting in the questions regarding gender equality being pushed down on the list of priorities in Lithuania's political agenda. The subject of this paper is the implementation of gender equality policy. Consequently, the goal of the paper is to compare how gender equality policies are implemented in Lithuania and Sweden. To reach this goal, such objectives are set: to present gender equal­ity policy, analyze gender equality implementation in Lithuania, analyze gender equality implementation in Sweden and to compare the gender equality policies in both countries. A comparison of Sweden's, as of a country's that has achieved the most in implementing gender equality policy, and Lithuania's practices helped to discover the similarities and differences that could lead to an achievement of better results in the field of gender equality. In addition, Lithuania's reglaments of gender equality policy are similar to those of Sweden; however, there is still a lack of policy consistency. Therefore, a gap between formal and real gender equality appears. Both Lithuania and Sweden have highly institutionalized gender equality policies with increasing attention being given to gender problems. ; Lyčių lygybė yra siejama su lygių galimybių užtikrinimu moterims ir vyrams veikti viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Istoriškai susiklostęs stereotipinis mąstymas ir patriarchalinės nuostatos lėmė tai, kad visuomenėje vis dar pastebima diskriminacijos apraiškų lyčių pagrindu: moterų ir vyrų atlyginimų disproporcija, nelygios galimybės įsidarbinant, retesnis moterų dalyvavimas priimant sprendimus. Lyčių lygybės problemos yra ne tik nacionalinių valstybių politinėje darbotvarkėje, bet plačiai akcentuojamos ir Europos Sąjungoje (ES), o lyčių aspekto integravimas yra vienas pagrindinių "Europa 2020" strategijos tikslų. Lyčių balansui pasiekti įvairiose gyvenimo srityse reikia užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes ne tik de jure, bet ir de facto. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama lyčių lygybės politikai, tačiau pasie­kimai šioje srityje yra vidutiniški. Skandinavijos valstybėse lyčių lygybės politikos įgyvendinimas vyksta sklandžiai – tai turėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms. Nors vyrų ir moterų lygias galimybes Lietuvoje įtvirtinta įstatymai, o institucijos lyčių lygybės klausimams skiria vis daugiau dėmesio, tačiau lyčių lygy­bės politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra toks sėkmingas kaip Švedijoje. Todėl straipsnio tikslas – pa­lyginti Lietuvos ir Švedijos lyčių lygybės politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus, atskleisti lyčių lygybės politikos raidą abiejose šalyse. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ir Švedijos lyčių lygybės poli­tikos įgyvendinimas ir lyginami šalių lyčių lygybės politikos ypatumai. Švedija lyginamajame kontekste pasirinkta kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai. Švedijos ir Lietuvos lyčių lygybės politikos lyginimas padėjo atrasti lyčių lygybės politiką reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių institucijų pana­šumus ir skirtumus bei išryškinti moterų ir vyrų proporcijas valdžioje. Atlikus lyginamąją analizę pateikia­mos įžvalgos dėl priežasčių, lėmusių lyčių lygybės politikos raidą abiejose šalyse. Nors Lietuva atsižvelgia į ES lyčių lygybės politikos standartus, o teisinis lygių galimybių reglamentavimas yra panašus kaip ir Švedijoje, tačiau vis dar yra pastebimas atotrūkis tarp formalios ir realios lyčių lygybės.

The concept of representative bureaucracy is based on the significance of representativeness of bureaucracy: its sensitivity to the public interest is directly related to representativeness of public sector servants. This article clarifies the concept of representative bureaucracy as an approach that enables one to diagnose problems in the Lithuanian civil service human resources management and presents possible solutions. Primary focus is on the aspects of trust in civil servants and gender representation in the public service. Research into representative bureaucracy has highlighted the issues of human resource management that need to be addressed in municipality administration in Lithuania. The principles of representative bureaucracy are also relevant to local autonomy because of both, the possibility to involve residents into handling administrative issues (via active communication of civil servants) and efficiency of bureaucracy itself. ; Demokratizacijos procesai, technologinis progresas, tarptautinių organizacijų ir kai kurių valstybių iniciatyvos, globalizacijos teikiamos galimybės, demografinės, ekonominės problemos ir aibė kitų kylančių iššūkių bei dilemų įpareigoja valstybes nuolat ieškoti optimalių viešojo sektoriaus valdymo sprendimų. Pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčios žmogiškųjų išteklių valdymo transformacijos liudija aktyvias potencialių galimybių paieškas, viena jų – atstovaujamosios biurokratijos idėja, ypač populiari daugiakultūrėse valstybėse. Atstovaujamosios biurokratijos koncepcija grindžiama biurokratijos reprezentatyvumo svarba: biurokratijos jautrumas visuomenės interesams yra tiesiogiai susijęs su viešojo sektoriaus tarnautojų atstovaujamumu, t. y. kaip tolygiai tarnautojų statistinė sudėtis atspindi demografines visuomenės tendencijas valstybėje arba tam tikrame administraciniame vienete. Administracinio aparato įvairovė yra būtina tinkamos reakcijos į visuomenės poreikius sąlyga – šios nuostatos svarba itin aktualizuota XX a. antroje pusėje Vakarų demokratijose, augant nerimui dėl besiplečiančių biurokratijos galių, socialinių konfliktų bei kintant pačios visuomenės požiūriui. Straipsnyje siekiama išskleisti atstovaujamosios biurokratijos koncepciją kaip prieigą, įgalinančią diagnozuoti Lietuvos valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo problemas ir teikti galimus jų sprendimus. Pagrindinis dėmesys telkiamas į pasitikėjimo tarnautojais ir lyčių pasiskirstymo valstybės tarnyboje aspektus. Analizuojama ir sisteminama teorinė biurokratijos atstovaujamumo problematiką gvildenanti mokslinė literatūra; pasitelkiami Lietuvos valstybės tarnybą ir tarnautojus charakterizuojantys statistiniai Valstybės tarnybos departamento teikiami duomenys; analizuojama žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje ir lygių galimybių principo sąveiką iliustruojanti teisinė bazė. Pastaraisiais dešimtmečiais ši kone visose demokratinėse Vakarų valstybėse aktualizuota koncepcija akademiniame diskurse analizuojama įvairiais pjūviais, įtraukiant religijos, etnines, negalios, lyties, seksualinės orientacijos ir kitas dilemas, vis daugiau dėmesio teikiama koncepcijos realizavimo tyrimų metodologijai. Akademinių straipsnių sintezė leidžia konstatuoti atliktų tyrimų fragmentiškumą – dėmesio centre atsiduria pavienės, dažnai į paslaugų teikimą orientuotos institucijos, bet ne biurokratija kaip visuma; pernelyg pasitikima kiekybiniais tyrimų duomenimis, ignoruojami kokybiniai metodai. Lietuvos akademiniame diskurse atstovaujamosios biurokratijos tyrimo prieiga tėra pastebima lyčių studijose (Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, 2011) ir viešojo administravimo teorijų pristatymo kontekstuose (Pivoras, 2002), tačiau išsamesnio dėmesio kol kas nesulaukė. Pabrėžtinas specifinių tyrimų poreikis, galintis praturtinti atstovaujamosios biurokratijos funkcionavimo suvokimą ir tarp akademikų, ir tarp praktikų. Atstovaujamosios biurokratijos koncepcijoje skiriamas pasyvusis (sociologinis) ir aktyvusis atstovaujamumas: pasyviojo atstovavimo tyrimų kryptis analizuoja, kaip bendrųjų demografinių dėmenų (socialinės klasės, tautybės, lyties, profesijos) segmentaciją atspindi viešojo sektoriaus užimtumas; aktyviojo atstovavimo tyrimo prieiga akcentuoja, kad biurokratija atstovauja tam tikro gyventojų segmento interesams: tarnautojai aktyviai naudojasi savo pozicijomis, gindami socialinių grupių, iš kurių patys yra kilę, interesus (Andrews, Boyne, Walker, 2006). Pastebima, kad, vadovaujantis demografiniais kriterijais, aktyviojo atstovaujamumo realizavimas viešajame sektoriuje dažnai yra apribotas biurokratijos organizavimo principų, žmogiškųjų išteklių valdymo logikos, institucinės socializacijos. Institucija asmens vertybes ir nuopelnus, leidžiančius įvertinti tarnautojo indėlį siekiant organizacijos tikslų, laiko svarbesniais nei bendrieji demografiniai veiksniai. Atstovaujamosios biurokratijos prieiga neignoruoja individualių darbuotojų charakteristikų, atvirkščiai – jas aktualizuoja kaip efektyvios biurokratijos prielaidą. Tiesa, skirtingos šios koncepcijos prieigos efektyvumą traktuoja nevienodai, todėl atsiranda skirtingo turinio dimensijų. Atstovaujamoji biurokratija kaip galia (angl. Representative bureaucracy as power) pabrėžia, esą politinė įtaka administraciniam aparatui užtikrina socialinę darną: politiniai, socialiniai pokyčiai turi lemti administracinio aparato sudėtį, priešingu atveju politikai ir dominuojančios socialinės klasės netektų svertų daryti įtaką viešojo sektoriaus tarnautojams ir stengtųsi juos nušalinti nuo viešosios politikos. Atstovaujamoji biurokratija kaip lygių galimybių principas (angl. Representative bureaucracy as equal opportunity) efektyvumą vertina remdamasi demokratizacijos perspektyva: pareigos viešajame sektoriuje turi būti pasiekiamos visoms visuomenės įvairovę atspindinčioms grupėms, o siekti šio tikslo galima pasitelkus pozityvios diskriminacijos priemones. Visuomenės daugialypiškumą atspindinti administratorių sudėtis užtikrina, kad, formuojant politiką ar teikiant paslaugas, bus atsižvelgta į visų interesantų poreikius ir lūkesčius. Atstovaujamoji biurokratija kaip įvairovės valdymas (angl. Representative bureaucracy as diversity management) efektyvumą vertina remdamasi konkrečios organizacijos veiklos ir rezultatų pasiekiamumo perspektyva: organizacija, orientuodamasi į įvairovę, sudaro sąlygas pasiekti platesnį klientų ratą, o derindama patirčių ir kompetencijų įvairovę, gali tikėtis optimalių sprendimų ir veiklos rezultatų. Įvairovės valdymas tampa žmogiškųjų išteklių valdymo pagrindu. Kiekviena iš šių atstovaujamosios biurokratijos prieigų teikia skirtingas priemones atstovaujamajai biurokratijai įtvirtinti: pirmoji vadovaujasi politiniais sprendimais, antroji – teisės aktų svarba, trečioji – mokymų reikšmingumu. Atstovaujamosios biurokratijos tyrimų prieiga išryškina spręstinas žmogiškųjų išteklių valdymo problemas Lietuvos savivaldybių administracijose. Tenka konstatuoti, kad Lietuvos akademiniame diskurse nėra įvertinta, kaip valstybės tarnautojų sudėtis lemia pasitikėjimą valstybės tarnyba, jos veiklos rezultatus, santykius su piliečiais. Vertinant Lietuvos viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo požiūriu, pastebėtina, kad dažniausiai svarstomos atstovaujamosios biurokratijos kaip lygių galimybių užtikrinimo perspektyvos. Teisinė ir institucinė sistema užtikrina pasyvų lygių galimybių principų realizavimą, tačiau pačios administracinės institucijos nėra įgalinamos aktyviai spręsti kylančias dilemas. Atstovaujamosios biurokratijos nuostatos bent iš dalies gali padėti dekonstruoti, o potencialiai – ir spręsti, pasitikėjimo valstybės politinėmis, administracinėmis institucijomis ir tarnautojais problemas, itin aktualias lietuviškajam diskursui. Tradicinio viešojo administravimo principais grindžiama valstybės tarnyba suponuoja galimybes rastis jos ir visuomenės susvetimėjimui: specifinės darbo sąlygos viešajame sektoriuje, reikalaujamos savitos darbuotojų kompetencijos, legalistinės kultūros svarba, administracinių procedūrų mechanizmai, išskirtinės socialinės garantijos lemia viešojo sektoriaus valdymo sudėtingumą, valstybės tarnybos instituto uždarumą, sąlygas rastis nepasitikėjimui. Kita Lietuvai aktuali atstovaujamosios biurokratijos problema – lygių galimybių principo realizavimas. Nors Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, nacionalinė teisė, vykdomos specialiosios programos įtvirtina lygybės, lygiateisiškumo ir antidiskriminacinius principus, valstybės tarnyboje itin ryškus lyčių disbalansas. Valstybės tarnybos departamento teikiamų ataskaitų duomenys atskleidžia aiškias tendencijas: vyrų nuošimtis valstybės tarnyboje nuolat mažėja, tačiau tarp įstaigų vadovų dominuoja tarnautojai vyrai – jie užima 2/3 įstaigų vadovų postų. Atstovaujamosios biurokratijos principai rekomenduoja taikyti pozityvios diskriminacijos programas, turinčias užtikrinti, kad viešojo sektoriaus tarnautojų sudėtis atspindėtų demografines charakteristikas. Pastaraisiais metais vykdytos Lietuvos valstybės tarnybos reformos daugiausia orientuotos į tarnybos racionalizavimo ir efektyvinimo problemas, tačiau pavieniai pokyčiai iš esmės neteikia jokių realių svertų visuomenei aktyviau veikti valstybės tarnybos institutą. Valstybės tarnybos orientavimas į kompetencijas ir rezultatus negali kompensuoti jos jautrumo visuomenės lūkesčiams. Ir toliau intensyviai svarstomos valstybės tarnybos valdymo tobulinimo galimybės, ignoruojant biurokratijos atstovaujamumo idėjas, todėl neskatinamas valstybės tarnybos ir visuomenės dialogas, tarpusavio supratimas. Tai nėra tik demokratijos stokos problema, vis aktualesnė tampa įvairovės valdymo kaip būtinos biurokratijos efektyvumo sąlygos svarba.

This article discusses the issue of gender equality as being an integral part of human rights and the fundamental basis of democracy. It is argued that the existence of legal guarantors is not a sufficient factor for the implementation of de facto gender equality. It is considered that the implementation of gender equality is a basic criterion of the quality of democrcy and reflects a certain change of values within a society. This article deals with the concepts of gender and gender equality, emphasizing their dynamism depending on the historical, political, cultural and social context, stressing that gender equality is still not implemented in many areas, although it is widely recognized that gender parity is important – not only in moral but also in social and economic terms.On the basis of report data from the Global Gender Gap, this article analyzes the indicators that disclose the differences of women and men statuses across four key areas: health, education, economy and politics. It investigates the current situation of gender equality on a global scale, the European Union and Lithuania, observing the changes that have taken place over the last decade (2006–2016).
Keywords: human rights, gender, gender equality, gender gap, social integration, social exclusion

This article discusses the issue of gender equality as being an integral part of human rights and thefundamental basis of democracy. It is argued thatthe existence of legal guarantors is not a sufficientfactor for the implementation of de facto genderequality. It is considered that the implementationof gender equality is a basic criterion of the qualityof democrcy and reflects a certain change of valueswithin a society. This article deals with the conceptsof gender and gender equality, emphasizing theirdynamism depending on the historical, political,cultural and social context, stressing that genderequality is still not implemented in many areas, although it is widely recognized that gender parityis important – not only in moral but also in socialand economic terms.On the basis of report data from the Global GenderGap, this article analyzes the indicators that disclosethe differences of women and men statuses across fourkey areas: health, education, economy and politics. Itinvestigates the current situation of gender equalityon a global scale, the European Union and Lithuania,observing the changes that have taken place over thelast decade (2006–2016). Keywords: human rights, gender, gender equality,gender gap, social integration, social exclusion ; Straipsnyje analizuojama lyčių lygybės problematika, į ją žvelgiant kaip į integralią žmogaus teisių dalįir esminį demokratijos pagrindą. Teigiama, kad lyčių lygybės de facto įgyvendinimui nepakanka vien teisiniųgarantų. Argumentuojama, kad lyčių lygybės įgyvendinimas yra pagrindinis demokratijos kokybėskriterijus, atspindintis visuomenės vertybių kaitą. Aptariamos socialinės lyties ir lyčių lygybės sampratos,pabrėžiant jų dinamiškumą, priklausantį nuo istorinių, politinių, kultūrinių visuomenės vystymosi sąlygų.Pažymima, kad lyčių lygybė vis dar lieka neįgyvendinta daugelyje sričių, nors plačiai pripažįstama,kad lygybės tarp moterų ir vyrų užtikrinimas yra svarbus ne tik moraliniu, bet ir socialiniu bei ekonominiuaspektu. Remiantis pasaulinio lyčių atotrūkio tyrimo duomenimis, analizuojami moterų ir vyrų padėtiesrodikliai keturiose pagrindinėse srityse: sveikatos, išsilavinimo, ekonomikos ir politikos. Aptariama esamasituacija pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, analizuojami 2006–2016 m. įvykę pokyčiai. Pagrindiniai žodžiai: žmogaus teisės, socialinė lytis, lyčių lygybė, atotrūkis tarp lyčių