Suchergebnisse

The purpose of this research is to explore the construction of cultural differences in terms of traditional Alevi rituals, state policies and music. In this regard, while ethnomusicological methodology is applied to traditional Alevi songs and poems to point out their relationships with the concerned aims, traditional Alevi rituals and practices, on the other hand, are examined to find out the dynamics of socially maintained collectivity and the constructed borders of We-feeling and Others. On the other hand, the effects of the state policies on these social processes among Alevis in Adiyaman are investigated through the socio-historical events. ; Šio tyrimo tikslas - ištirti, kaip konstruojami alevitų kultūriniai skirtumai per tradicinius alevitų ritualus, valstybės politiką ir muziką. Iš vienos pusės, etnomuzikologinė metodika taikoma tradicinėms dainoms ir eilėraščiams, siekiant atkreipti dėmesį į jų vaidmenį siekiant užsibrėžtų tikslų - tradiciniais alevitų ritualais ir praktikomis. Iš kitos pusės, jie nagrinėjami norint išsiaiškinti socialiai palaikomos bendruomenės ir sukurtų ribų tarp "mes" ir "kiti" dinamiką. Be to, per socialinius ir istorinius įvykius yra tiriamas valstybės politikos poveikis šiems socialiniams procesams tarp alevitų Adijamane. ; Socialinių mokslų fakultetas ; Sociologijos katedra

The global burden of the increasing trend of children in street situations around the world is a major concern that calls for global attention. Although the prevalence of street children varies from country to country. This disparity owes to the fact there exist unique social and cultural differences across society and also the extent of social inclusion also varies from one society to society. Substantively, existing literature on street children have identified that there exists an ambiguity in describing street children. However, the increase in rural-urban migration owing to industrialization of cities have helped to increase the prevalence of children in street situations. Conferring from the work of United Nations Children's Fund (UNICEF) the concept of street children was categorized into three groups to include: street living children, street hustling children, and the children of street families. Hence, in order to examine the degree of the burden of street children in Nigeria, this research was steered to explore the social concept of street children and the support available to them. The theoretical frame work for this research was drawn from the tenets of Strain theory of deviance by Robert Agnew (1995). The study targeted experts working with children in street situations. The research methodology for data collection employed the use of a one-on-one interview via zoom with five experts working with street children which was designed using the objectives of the study. The collected data was analyzed through the use of the qualitative method of content analysis which entailed the use of verbatim quotation and themes that corresponded to the addressed objectives. Findings from the research revealed that poverty, rural-urban migration, family breakdown, terrorism and insurgency, illusion of freedom were the major push and pull factors influence the prevalence of children in street situations in Nigeria. The research also revealed that the percentage of children in street situations in South-Western (Lagos) and North-Eastern region of Nigeria are more than other locations. With regards to the gender patterns of children in street situations in Nigeria, there are more males than females who are street children. The means of survival of most children in street situations in Nigeria include involvement in deviant behaviors. Also, the research also revealed they receive limited social support from the government and majority of the social supports they received are from Non-Governmental Organizations (NGOs) and religious organizations. ; Pasaulyje didėja susirūpinimas dėl didėjančios gatvės vaikų problemos, į kurią reikia atkreipti pasaulio dėmesį. Nors gatvės vaikų paplitimas įvairiose šalyse skiriasi, tyrimai rodo, kad šią problemą patiriančių vaikų yra nuo 100 iki 150 mln. Šiuos skirtumus paveikia šalių socialiniai ir kultūriniai skirtumai, taip pat skirtingas socialinės įtraukties mastas skirtingose šalyse. Teigiama, kad migracijos iš kaimo į miestus padidėjimas didina skaičių vaikų, susiduriančių su šia problema. Be to, kyla dviprasmybių ir apibrėžiant gatvės vaikų sampratą. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) darbotvarkėje "gatvės vaikų" sąvoka buvo suskirstyta į tris grupes: gatvėse gyvenantys vaikai, gatvėmis lakstantys vaikai, gatvėse gyvenančių tėvų vaikai. Taigi, siekiant ištirti gatvės vaikų padėtį Nigerijoje, šiuo tyrimu siekiama tyrinėti gatvės vaikų reiškinį Nigerijoje, remiantis socialinių darbuotojų ir NVO darbuotojų refleksijomis. Tyrimo uždaviniai buvo ištirti veiksnius, stumiančius vaikus apsigyventi gatvėje; gatvės vaikų reiškinio pasireiškimo geografinius skirtumus; lyčių skirtumus; išgyvenimo strategijas, kurias vaikai taiko gatvėse Nigerijoje; gatvės vaikams teikiamą socialinę paramą. Šio tyrimo teorinį pagrindą sudarė Roberto Agnew (1995) Įtampos teorija (Strain Theory). Buvo įgyvendintas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruoti interviu atlikti su 5 gatvės vaikų situaciją išmanančiais ekspertais. Atlikti individualūs interviu naudojant programą "Zoom". Kokybinio tyrimo duomenys buvo analizuoti naudojant turinio analizę. Rezultatai parodė, kad skurdas, terorizmas, sukilimai ir laisvės iliuzija buvo esminiai veiksniai, stumiantys vaikus atsidurti gatvėje. Taip pat, ekspertų teigimu, Pietvakarių (Lagos) ir Šiaurės-Rytų Nigerijoje gatvės vaikų reiškinys paplitęs labiau nei kitose Nigerijos vietose. Ekspertų teigimu, berniukai dažniau nei mergaitės atsiduria gatvėje. Viena iš išgyvenimo strategijų yra įsitraukimas į nusikalstamas veiklas. Tyrimas taip pat atskleidė minimalią socialinę paramą, kurią teikia valstybė, o pagrindiniai socialinės paramos teikėjai yra NVO ir religinės organizacijos. ; Socialinių mokslų fakultetas ; Socialinio darbo katedra

Translation: Peter Berger's article "Sociology: A Disinvitation?" was first published in a journal Society (1992, vol. 29 (6)). The editorial board of Sociologija. Mintis ir veiksmas is thankful to the State University for permitting to republish this article in Lithuanian.

Članak predstavlja prvi deo rada koji se bavi odnosom jugoslovenske sociologije prema socijalizmu u periodu između 1945. i 1990. godine. Stav jugoslovenske sociologije prema socijalizmu prvenstveno je bio uslovljen promenama koje su se zbivale u vladajućoj kolektivno-vlasničkoj klasi i njenoj političkoj organizaciji - SKJ. U ovom delu se razmatra odnos istorijskog materijalizma prema socijalizmu, zatim, Đilasova kritika socijalističkog društva i shvatanje prvih poratnih jugoslovenskih sociologa o društvenoj strukturi socijalizma. ; This article represents the first part of a work dealing whit the relationship between Yugoslav sociology and socialism in the period 1945. to 1990. Tle relationship between Yugoslav socilogy and socialism was on the first place determined by the changes happening too the ruling colective-owner class and its political organization - Communist Party. This article deals whit the relationship between historical materialism and socialism, and, Djilas's critics of socialist society and the ideas of first Yugoslav.

Članak predstavlja drugi deo rada koji se bavi odnosom sociologije prema socijalizmu u periodu između 1945. i 1990. godine. Osnovna teza rada je da je stav jugoslovenske sociologije prema socijalizmu bio uslovljen promenama koje su se zbivale u vladajućoj kolektivno- vlasničkoj klasi i njenoj političkoj organizaciji - SKJ. U ovom delu se razmatra odnos jugoslovenske sociologije prema socijalizmu u periodu od 1967. do raspada zemlje 1990. godine. ; This article is second part of work dealing with relationship between sociology and socialism (between 1945 - 1990). Basic thesis is that . Yugoslav sociology to socialism had depended change in collective-ownership class and her political organization - CKY. In this part is observed relationship Yugoslav sociology to socialism in time from 1967 to 1990.

This editorial summarises a series of eight papers for the Sociologija. Mintis ir veiksmas special issue, 'Sociology and Contemporary Critical Theory', the impetus for which came out of a symposium held in April 2017 at Leeds Beckett University, entitled 'Critical and Philosophical Issues after Post-Structuralism'. The event was organised by the Critical Theory Research Group, its members' intellectual interests spanning social and cultural theory, political theory, visual culture and social psychology; their aim was and is to reflect upon various tactics for politically engaged and socially active theoretical writing in the wake of a fundamental questioning of knowledge and certainty, and also more recently of the rise of cultural and political developments that would deny the rights of the Other.

The purpose of the article is to introduce the reader with Robert Merton, whose text fragments are republished in this journal issue. Article discusses the significance of Robert Merton for the contemporary sociology. Aspects of historical development of sociological discipline are considered. The significance of Robert Merton's and Talcott Parson's works in defining sociology as a social science is emphasized. The article ends with an overview the biography of Robert Merton.

Nuo XX a. antrojo pusės migracijos procesai įgijo pasaulinį mastą, apimantį visus socialinius sluoksnius ar grupes bei įvairias socialinės veiklos sritis. Ukraina yra viena iš dešimties daugiausia tarptautinių migrantų turinčių valstybių pasaulyje. Užimtumas yra pagrindinis Ukrainos piliečių atvykimo į ES tikslas, ir, remiantis JT paskelbtais duomenimis, už šalies ribų išvykusių Ukrainos darbo migrantų yra apie penkis milijonus. Darbo teisės neabejotinai yra svarbios migrantams, jos pagal tarptautinius įstatymus turėtų būti gerbiamos. Ukrainos darbuotojų darbo sąlygos užsienyje paprastai neatitinka minimalių standartų. Viena iš populiarių ukrainiečių darbo migracijos krypčių pastaraisiais metais yra ir Lietuva, tad aktualu ir svarbu tirti migrantų darbo sąlygas šioje valstybėje. Mūsų tyrime vadovaujamasi kokybiniu požiūriu, taikant atvejo analizės metodą. Kaip informacijos rinkimo metodas buvo pasirinktas kokybinis pusiau struktūruotas interviu. Lietuvos akademiniuose tyrimuose dar nebuvo atlikta reikšmingų tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos Ukrainos migrantų darbo sąlygos, tad pasirinktas interviu su Lietuvoje dirbančiais ukrainiečiais. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios Ukrainos darbuotojai ieško darbo užsienyje, yra didesnis atlyginimas. Taip pat rezultatai parodė, kad dauguma ukrainiečių jaučia savo kolegų Lietuvoje spaudimą kokybiškiau ir našiau atlikti užduotis; darbo sutartis yra būtina ukrainiečių įdarbinimo proceso Lietuvoje dalis; dauguma apklaustų respondentų turi normą atitinkančią darbo dieną ir nesiskundžia dėl darbo užmokesčio politikos. Taip pat Ukrainos darbuotojai paminėjo geras būsto sąlygas, galimybę aptarti su vadovu visas įsidarbinimo ir užimtumo sąlygas. Kalbant apie Lietuvos įmonių vidaus kultūrą ir lygų vietos darbuotojų ir Ukrainos darbuotojų traktavimą, nepastebimas skirtingas vadovų požiūris. Tačiau pastebėta, kad respondentai neketina gyventi Lietuvoje ir planuoja grįžti į Ukrainą. Vis dėlto kai kurie respondentai nurodė kai kurias Lietuvos įmonėse egzistuojančias problemas: nepagrįstos nuobaudos, migrantų ir Lietuvos darbuotojų nelygybė dėl darbo sąlygų, viršvalandžiai ir sunkumai sudarant palankią darbo sutartį. ; From the second half of the twentieth-century migration processes have gained a truly global scale, covering all continents of the planet, social strata and groups, and various spheres of social activity. Ukraine is among the top ten donor countries of international migrants in the world. Employment is the main purpose of the arrival of Ukrainian citizens to the EU and according to data released by the UN, the number of Ukrainian labor migrants permanently outside the country has around five million people. Human rights are undoubtedly important for migrants. Labor migrants have employment rights that according to international laws should be respected. The general working conditions of the Ukrainian workers overseas, as a rule, do not conform to minimal standards. As among popular directions for labor migration for Ukrainians we can note Lithuania in last years, it is relevant to investigate the labor conditions of migrants there. Our research applies the qualitative approach, following the case study method. As a method of collecting information, we chose an interview. For our interviews, eleven men were chosen randomly. In our research, we base only on the information provided by our respondents, as no significant studies were carried out in Lithuania on the working conditions of Ukrainian migrants. According to them, we able to finalize that the main reason for Ukrainian workers to search for a job abroad is higher salaries; the most Ukrainians feel pressure from their Lithuanian colleagues at work; the employment agreement is a necessary part of an employment process for Ukrainians in Lithuania; most of our respondents have a working day that conforms to the norm; most of our interviewees don't have complaints about salary policy; also, Ukrainian workers mention the good housing conditions, ability to quit anytime and ability to discuss with a manager all conditions; mostly, Lithuanian companies practice equality among workers and Ukrainian migrants don't notice any difference in managers' attitude. Besides, our respondents have no plans to stay in Lithuania for a living and planning to go back to Ukraine after working here, although the period of staying is different for everyone. Although some respondents indicate some problems in the Lithuanian companies which include unreasonable penalties, inequality among migrant and Lithuanian workers, working overtime and difficulties in receiving an employment agreement. ; Socialinių mokslų fakultetas ; Sociologijos katedra