Search results

The present paper further elaborates on the text addressing the issue of direct democracy and direct elections in the Czech Republic, published in the previous issue of the journal. Besides the theoretical and methodological outputs, the first part contained the summary of data for local referenda and their original typology, collected from the authors' own research. The submitted second part analyzes the factors affecting the validity and outcomes of local referenda, which primarily include a voter's turnout. Furthermore, the second part, in particular, targets the analysis of a political discussion on the direct election of executive positions which structurally correlates with the issue of direct democracy. The conclusion is valid for both parts of the text and aims at the total assessment of the conception of direct democracy within the system of multi-level governance in the Czech Republic and its comparison with the prevailing approaches in other European countries. ; Šiame straipsnyje toliau aptariami ankstesniame žurnalo numeryje pradėti analizuoti tiesioginės demokratijos ir tiesioginių rinkimų Čekijos Respublikoje klausimai. Pirmoje dalyje, be teorinių ir metodologinių įžvalgų, buvo pateikta ir straipsnio autorių surinktų duomenų, susijusių su vietos referendumais ir jų tipologija, santrauka. Antrojoje dalyje analizuojami veiksniai, tiesiogiai veikiantys rinkėjų aktyvumą ir kartu darantys įtaką vietos referendumų svarumui bei rezultatams. Be to, antroje dalyje analizuojamos politinės tiesioginių vykdomosios valdžios rinkimų diskusijos, kurios struktūriniu požiūriu yra susijusios su tiesioginės demokratijos klausimais. Išvados apima abi teksto dalis ir siekia bendrai įvertinti tiesioginės demokratijos koncepciją daugiapakopėje Čekijos Respublikos valdymo sistemoje bei palyginti su kitose Europos šalyse vyraujančiais požiūriais.

The article presents a case study focused on the definition, political discussion, application, and experience with direct elections and referenda on local, regional and national levels of the Czech political system in the context of participation and elements of direct democracy. The first part of the article (Part I) contains theoretical background, research design of the case study and data for local referenda based on authors' own research; they are divided by topics into the original typology. The added value of the article should culminate in its second part (Part II, to be published in the next issue) with the analysis of electoral participation in local referenda, and this will bring us to the direct elections. At the end of Part II, an application of selected elements of direct democracy and direct elections is embedded in a European context and the main trends are analyzed. Such trends as well as the topic itself demonstrate the motivations of political actors and the relations among the different levels of governance in the Czech Republic. ; Straipsnyje pateikta atvejo analizė, kurioje dėmesys sutelktas į vietos, regionų ir nacionalinio lygmens tiesioginių rinkimų ir referendumo sampratą, politines diskusijas, taikymą ir patirtį, atsižvelgiant į dalyvavimą bei tiesioginės demokratijos elementus Čekijos politinės sistemos kontekste. Pirmąją straipsnio dalį (I dalis) sudaro teorinis pagrindimas, atvejo analizės tyrimo konstrukcija ir surinktų vietos referendumo duomenų grupavimas pagal prigimtinę tipologiją. Pridėtinė straipsnio vertė turėtų atsiskleisti antrojoje dalyje (II dalis bus pateikta kitame mokslo darbų numeryje), kurioje analizuojamas rinkėjų dalyvavimas vietos referendumuose, vedantis link tiesioginių rinkimų. Antrosios dalies pabaigoje atrinkti tiesioginės demokratijos elementai ir tiesioginiai rinkimai analizuojami remiantis Europos kontekstu bei tendencijomis. Šios tendencijos, kaip ir pati straipsnio tema, parodo politinių veikėjų motyvaciją ir skirtingų Čekijos valdymo lygių tarpusavio santykius.

The presence of linguistic diversity in Europe in general, and in the European Union in particular, is an important social, cultural, economic and political fact of life, and one which has significant implications both for Europe itself and for many other parts of the world. One of the important issues raised by the European integration is that of languages and in particular how the European Union institutions can cope with language diversity. The article analyses the importance of language diversity in Europe and its impact on individual and national identity. The nature and perspectives of the phenomenon are explored, the integration process in Europe accelerating. Language policy pursued by the European Union is analysed and assessed by institutional, democratic, cultural and legal aspects. It is aimed to draw guidelines for extended European Union language policy. ; Kalbos - svarbus Europos Sąjungos prioritetas. Kalba yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis ir tiesioginė kultūros išraiška. Europos Sąjungos kalbų politikos tikslas – skatinti užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi ES ir sukurti visų valstybių narių kalboms palankią aplinką. Užsienio kalbų žinios yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kuriuos įgyti turi visi ES piliečiai, siekdami turėti daugiau mokymosi ir įsidarbinimo galimybių besimokančioje Europos visuomenėje. Bendravimas užsienio kalbomis – vienas iš 8 svarbiausių gebėjimų, reikalingų norint gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą. Šiame straipsnyje aptariami Europos kalbų instituciniai, demokratiniai, kultūriniai ir teisiniai aspektai. Išsamiai analizuojami kalbos ir identiteto, kalbos ir nacionalumo sąsajų klausimai, kurie laikomi esminiais, siekiant suprasti šiandieninę Europos kalbų įvairovę. Trumpa Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės kalbų politikos vystymosi apžvalga aiškiai parodo, kad kalbų politikos tema visose Europos valstybėse pasižymi aukštu emociniu lygiu. Į šį faktorių reikia atsižvelgti priimant Europos lygmens sprendimus. Turėtų būti siekiama išvengti vienpusių reforminių pasiūlymų (pvz. šiandieninių Europos Sąjungos valstybinių kalbų skaičiaus sumažinimas). Kalbos turi svarbią reikšmę formuojantis ne tik individo, bet ir nacionalinės valstybės identitetui. Todėl, sumažinus valstybinių kalbų skaičių Europos Sąjungos šalyse, neatitiktų kalbos politikos tendencijos, būtų apribojama piliečių teisė būti renkamiems į Europos Parlamentą, ir paaštrėtų ar kiltų nepasitenkinimas egzistuojančia demokratija, ne visi piliečiai galėtų skaityti jiems galiojančias teisės normas gimtąja kalba. Saugojant valstybines šalių narių kultūras formuojasi kultūrinis Europos identitetas. Todėl straipsnyje ypatingas dėmesys skirtinas Europos Sąjungos šiandieninės kalbų politikos sistemos pagrindimui, akcentuojant savitą Europos Sąjungos charakterį.