Bad News Discourse in the Lithuanian Soviet Press ; Blogųjų naujienų diskursas Lietuvos sovietmečio spaudoje
[abstract in English; full article and abstract in Lithuanian] The rhetoric and the stylistics – the choice of text style, genre, and rhetorical devices – of Soviet badnews discourse is analysed in this paper. This discourse is represented by 193 reports regarding disasters,crimes, and violation of socialistic moral which were published in the daily paper Komjaunimo tiesa (eng.The Truth of the Komsomol) in 1970–1973. It was found that the bad news in the selection of official textsof this period distinguishes by a much lower register of Newspeak – unlike as in the articles of first pages,there is almost no pathos here, the militaristic metaphors are used in the text of the article only, but theycannot be seen in the headings. One of the main rhetorical devices is an irony, which is created by usingphraseology, jargon, famous quotes, dialogues, etc., – everything, which looks like a daily colloquiallanguage. The choice of text form which is more related to fiction than to journalism (essay, satire) maybe treated as one of the pretexts which justify in the eyes of the readers an idea of an author to write ina different language than it was ordinary in the context of ideologized press language of that period. Byusing the corresponding rhetoric, they believed to accomplish the propagandistic aim of these texts moreefficiently – to suggest an image of more safe, democratic, successful, and self-critical country than itreally was. ; [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje tiriama sovietmečio blogųjų naujienų diskurso, kurį tyrime reprezentuoja 1970–1972 m. dienraštyje "Komjaunimo tiesa" paskelbti 193 pranešimai apie nelaimes, nusikaltimus ir socialistinės moralės pražangas, stilistika ir retorika – tekstų stiliaus, žanrų ir retorinių priemonių pasirinkimas. Nustatyta, kad to laikotarpio oficialių tekstų masyve blogosios naujienos išsiskiria kur kas žemesniu naujakalbės registru – skirtingai nei pirmųjų puslapių straipsniuose, čia beveik nėra patoso, militaristinės metaforos vartojamos tik straipsnio tekste, bet jų nematyti antraštėse. Viena pagrindinių retorinių priemonių – ironija, kuri kuriama pasitelkiant frazeologiją, žargoną, žinomas citatas, dialogus ir pan. – visa tai, kas primenakasdienę šnekamąją kalbą. Beletristikai nei publicistikai artimesnės tekstų formos (apybraižos, satyros) pasirinkimą galima traktuoti kaip vieną iš pretekstų, skaitytojo akyse pateisinusių autoriaus sumanymą rašyti kitokia kalba to meto ideologizuotos spaudos kalbos kontekste. Manytina, kad atitinkama retorika tikėtasi efektyviau įgyvendinti propagandinį šių tekstų tikslą – įteigti saugesnės, demokratiškesnės, sėkmingesnės, nei yra, ir savikritiškos šalies įvaizdį.