Suchergebnisse

Intertextuality, or the link between two texts, has long been recognized as a very important part of research writing. Citations in particular have attracted much attention both from applied linguists and from bibliometricians. Citation indexes have now become an inseparable part of research evaluation which, in its turn, plays the key role in research funding. It is hardly surprising, therefore, that evaluation based on citation indexes as the main criteria for financing and scientific awards has received a widespread dissatisfaction, primarily because it often fails to take into account the breadth and variety of disciplinary approaches. In order to shed light on citation practices and their suitability for research evaluation, scientists have been approaching citations from both scientometric and linguistic perspectives. Much has been done in the field, including research on self-citation and its impact on citation indexes, a variety of attempts to classify citations, sentiment analysis for citation polarity and automatic citation strength estimation, inter alia. Most of these works, however, are based on data from one discipline or compare two clearly contrasting science areas, such as the so called "hard" and "soft" sciences. There are far less studies that offer an indepth view of how citation works in closer disciplines as well as in research cultures other than English. Based on two PhD dissertations written by Lithuanian young scholars in sociology and cultural studies, this paper analyzes a variety of quantitative and qualitative citation aspects, such as citation density, year of publication and its type, integral/non integral distinction, level of detail, number of citations at one reference point, type & token ratio adapted to citations, the distribution of citations in theoretical and practical parts of the dissertations. The results reveal clear disciplinary differences in the use of citation. The cultural studies dissertation uses more direct quotes than the sociology dissertation, with integral references dominating and thus allowing to place more emphasis on the cited author rather than on the information. Conversely, non-integral referencing prevails in the sociology dissertation with less detailed reference to sources used. Books are the most popular type of reference source in the cultural studies dissertation, while the sociology dissertation relies more on research articles. If automatized, the analytical model adopted in this paper could serve as a fast and useful tool for the initial evaluation of student papers, research articles submitted to research journals, etc. The citation patters of a new work can be matched against prevailing citation trends in the discipline and reveal how adequately the new work is embedded in literature. ; Nemažą bet kurio mokslinio teksto dalį sudaro įvairiai pavartojami kitų autorių tekstai, tad intertekstualumas, arba kitų tekstų panaudojimas naujame tekste, sulaukia nemažai dėmesio ir iš kalbininkų, ir iš bibliometrų, tai yra ir svarbus rodiklis mokslo vertinimo politikoje. Vienos iš intertekstualumo išraiškų moksliniame tekste – nuorodų į šaltinius –vartojimas yra išsamiai tyrinėtas anglakalbėje literatūroje, pastebėtos įdomios kokybinės ir kiekybinės nuorodų vartojimo tendencijos, atskleisti tarpdisciplininiai ypatumai. Lietuviškame moksliniame diskurse nuorodos į šaltinius yra beveik visai netyrinėtos. Šiame straipsnyje aptariami nuorodų į šaltinius moksliniame tekste rodikliai: nuorodų tankis, literatūros sąraše pateikiamų šaltinių publikavimo metai, pasikartojančių šaltinių dažnis, šaltinių įvairovės procentinis paskaičiavimas, vienanarių ir daugianarių nuorodų lizdų santykis, nuorodų pasiskirstymas teorinėje ir praktinėje darbo dalyse, literatūros šaltinių žanrinis santykis, citatų, persakymų ir percitavimų pasiskirstymas, jų pristatymas tekste ir nuorodų detalumas. Tyrimas atliktas remiantis dviem disertacijomis, pelniusiomis kasmetinį geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos apdovanojimą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse. Aptariamos disertacijos atskleidžia skirtingus šaltinių panaudojimo būdus, kurie iliustruoja skirtingas argumentacijos ir šaltinių integravimo tradicijas atskirose disciplinose.

Straipsnyje pateikiama dedukcinė pokomunistinės transformacijos kelių tipologija ir jų kokybinė lyginamoji analizė (KLA), naudojant kom­piuterinę programą TOSMANA. Tipologijoje naudojami trys politominiai (4 reikšmių) kintamieji (pokomunistinės transformacijos orientacija, ekono­minis ir politinis išėjimo iš komunizmo būdai) pokomunistinės transformaci­jos pradinėms sąlygoms ir eigai apibūdinti. Jos baigmės apibrėžtos penkiais dichotominiais kintamaisiais: liberalus demokratinis kapitalizmas; raciona­lus antrepreneriškas kapitalizmas; liberalioji demokratija; politinis oligarchi­nis kapitalizmas; valstybinis kapitalizmas. Pokomunistinės transformacijos keliams apibendrinti atliekama daugelio reikšmių KLA, į kurią, be 29 em­piriškai stebimų atvejų ir 17 sąlygų konfigūracijų, yra įtraukiami 37 logiš­kai galimi, bet empiriškai nestebimi sąlygų konfigūracijas reprezentuojantys fiktyvūs atvejai. Pirmą kartą KLAtaikančioje tyrimų literatūroje atliekama sisteminga ir disciplinuota minimalių Boole'io formulių kontrafaktinių prie­laidų analizė, kurios pagrindas yra Boole'io distancijų tarp empiriškai stebi­mų ir vien tik logiškai galimų sąlygų konfigūracijų matavimas bei logiškai galimų atvejų lyginimas su artimiausiais jiems empiriškai stebimais atvejais. Papildžius duomenų rinkmeną kontrafaktinės analizės rezultatais, išvedami du nomologiniai komunistinės sistemos sparčios (per 10 metų) transformaci­jos į liberalų demokratinį kapitalizmą sąlygų apibendrinimai, kurie gali būti papildyti analogiškais komunizmo transformacijos į racionalų antrepreneriš­ką kapitalizmą, liberalią demokratiją, politinį oligarchinį ir valstybinį kapi­talizmą apibendrinimais.

The research "Father's role in problematical families" was arranged in order to understand how fathers perceive their role, what are expectations, performing problems, happiness, what are social, economical and political factors. There was performed qualitative research in this work. The research goal was: to describe and analyse father's role and its development features in problematic, poor families. According to the results, there's strong patriarchal approach in problematical families: all the members expect father to represent their family in society and earn enough money. Mother takes care at home. Fathers usually don't full fill this role because of alcohol abuse and low communication and job skills, so there's less space at home is left for them. Women sometimes manipulate their good positions at home and better relationships with children: if man doesn't earn enough money for family, if he behaves too bad, he can be eliminated from family for some time. But he comes back because of families economical dependence and he continues to use alcohol and violence. Social policy also doesn't produce better conditions for the fathers of problematical families to fulfill their roles, not to feel humiliated because of their functions failure. So only the single mothers are seen in social security field.

The research "Father's role in problematical families" was arranged in order to understand how fathers perceive their role, what are expectations, performing problems, happiness, what are social, economical and political factors. There was performed qualitative research in this work. The research goal was: to describe and analyse father's role and its development features in problematic, poor families. According to the results, there's strong patriarchal approach in problematical families: all the members expect father to represent their family in society and earn enough money. Mother takes care at home. Fathers usually don't full fill this role because of alcohol abuse and low communication and job skills, so there's less space at home is left for them. Women sometimes manipulate their good positions at home and better relationships with children: if man doesn't earn enough money for family, if he behaves too bad, he can be eliminated from family for some time. But he comes back because of families economical dependence and he continues to use alcohol and violence. Social policy also doesn't produce better conditions for the fathers of problematical families to fulfill their roles, not to feel humiliated because of their functions failure. So only the single mothers are seen in social security field. ; Tyrimas "Tėvo vaidmuo probleminėse šeimose" buvo atliekamas siekiant suprasti kaip tėvai suvokia savo vaidmenį. Tam buvo atliekamas kokybinis tyrimas. Tyrimo tikslas buvo aprašyti ir išanalizuoti tėvo vaidmenį ir jo raidos ypatybes probleminėse, skurdžiose šeimose. Galima teigti, kad visose probleminėse šeimose yra išreikštas patriarchalinis požiūris: visi šeimos nariai tikisi, kad tėvas atstovaus šeimą visuomenėje ir uždirbs pinigus. Tuo tarpu, mamos rūpinasi namais. Tėvai dažniausiai nesugeba tinkamai atlikti jų vaidmenį dėl piktnaudžiavimu alkoholiu ir neturi reikalingų įgūdžių. Moterys kartais manipuliuoja savo geresne pozicija namuose ir geresniais santykiais su vaikais: jeigu vyras nepakankamai uždirba ir peržengia ribas, jis gali būti iš jos eliminuotas kuriam laikui. Tačiau po kurio laiko jis grįžta. Socialinė politika Lietuvoje nesukuria sąlygų vyrams iš probleminių šeimų atlikti savo vaidmenis. O moterys patenka į socialinės politikos dėmesio lauką.

Pastaraisiais dešimtmečiais nacionalinės skaitymo skatinimo programos daugelyje išvysčiusių šalių tapo ypač aktualia švietimo ir kultūros politikos užduotimi, kurios sprendimu tikimąsi prisidėti prie socialinės sanglaudos, gyventojų informacinio raštingumo, pilietiškumo ir kritinio mąstymo ugdymo. Augant šių programų populiarumui, daugėja ir tyrimų apie jų rezultatus bei poveikį, kuriais siekiama tiek sukurti tinkamą šių programų vertinimo metodologiją, tiek ir gauti duomenų, leidžiančių tobulinti jų priemones. Lietuvoje skaitymo skatinimo programos organizuojamos nuo 2006 m., tačiau sisteminis jų rezultatų ir poveikio vertinimas nėra atliekamas, tad nėra ir duomenų, ar šios programos pasiekia savo tikslą, kokie jų rezultatai ir poveikis. Šio straipsnio tikslas – aptarti kultūros projektų vertinimo principų taikymo skaitymo skatinimo programoms ypatumus, pristatyti jų vertinimo konceptualinį modelį bei pagal jį atlikto Lietuvoje vykdomos skaitymo skatinimo priemonės "Vasara su knyga" tyrimo rezultatus. "Vasara su knyga" yra didžiausią dalyvių skaičių pritraukianti skaitymo skatinimo priemonė Lietuvoje, galinti turėti žymų poveikį skaitymo populiarumui. Tyrimo metu buvo atlikta kokybinė priemonės dokumentų analizė, priemonės metu perskaitytų knygų kiekybinė bei kokybinė analizės, ir kiekybinė dalyvių apklausa. Dokumentų analizė buvo atliekama siekiant įvertinti priemonę tinkamumo kriterijumi, nusakančiu priemonės ir tų problemų, kurioms spręsti jinai inicijuota, santykį. Analizė parodė, kad skaitymo skatinimo programoje pateiktas skaitymo situacijos Lietuvoje aprašymas akcentuoja tiek skaitančiųjų kiekio, tiek ir skaitymo kokybės mažėjimą, tačiau "Vasara su knyga" yra nukreipta tik į skaitančių žmonių skaičiaus didinimą, nekeliant su skaitymo kokybe susijusių uždavinių. Šią išvadą taip pat patvirtina priemonės metu perskaitytų ir užregistruotų knygų pavadinimų ir autorių kiekybinė bei kokybinė analizės. "Vasara su knyga" dalyvių apklausa buvo atliekama siekiant įvertinti šią priemonę efektyvumo kriterijumi, kuris apibrėžiamas kaip priemonei iškeltų tikslų ir pasiektų rezultatų santykis. Ministerijos programoje "Vasara su knyga" pristatoma kaip priemonė neskaitantiems ir mažai skaitantiems visuomenės nariams, tačiau apklausa parodė, kad priemonė populiaresnė tarp daug skaitančių žmonių, apibrėžiant juos pagal Lietuvoje perskaitomų knygų vidurkį, negu tarp mažai ar visai neskaitančių.

This diploma paper seeks to define the roadmap guiding the development of more favourable environment and thus more rapid emergence of unicorn companies in Lithuania. The performed analysis aims to detect hurdles of national unicorn ecosystem and investigate key areas of improvement. The national unicorn ecosystem is understood as the interlinked system of private and public institutions, the segments of legal, social, financial environment and labour market affecting the creation of unicorn companies. Standard statistical analysis confirms the tight link between national competitiveness and unicorn density in different countries. In addition, quantitative and qualitative analysis concludes that favourable ecosystem for unicorn companies in Lithuania could not be achieved without advances in institutional competence and flexibility, entrepreneurial culture, policy stability and long-termism, development of business clusters, improvement of workforce skills and 'soft' competences, accessibility to adequate financing resources. The diploma paper includes practical roadmap towards these goals. ; Šio diplominio darbo tikslas – suformuluoti Lietuvos vienaragių ekosistemos tobulinimo kryptis, siekiant kad ši ekosistema taptų palankesnė ir skatintų vienaragių formavimąsi. Atlikta analize siekiama nustatyti nacionalinės vienaragių ekosistemos plėtros kliūtis ir identifikuoti jų šalinimo veiksmus. Nacionalinė vienaragių ekosistema suprantama kaip tampriai susieta privačių ir viešųjų įmonių ir institucijų sistema, socialinės, teisinės aplinko, finansų sistemos ir darbo rinkos segmentai, lemiantys vienaragių kūrimąsi. Standartinė statistinė analizė patvirtina tamprų sąryšį tarp valstybių konkurencingumo ir tose šalyse veikiančių vienaragių tankumo. Be to, kiekybinė ir kokybinė analizė rodo, kad palanki vienaragių ekosistema Lietuvoje nebus pasiekta be geresnės viešųjų institucijų veiklos kokybės ir lankstumo, stipresnės antreprenerystės kultūros, stabilesnės ir į ilgalaikius prioritetus orientuotos viešosios politikos, verslo klasterių plėtros, stipresnių darbo rinkos įgūdžių ir "minkštųjų" kompetencijų, prieigos prie adekvačių finansavimo resursų. Šiame diplominiame darbe pateikiamos šiuos tikslus leidžiančių pasiekti veiksmų kryptys. ; Ekonomikos ir vadybos fakultetas

The topic of pornography has only recently gained an academic interest. However, its impact and importance on daily life, on the social scripts of individuals, have been demonstrated. Yet it seemed that a gap existed in the methodological approaches on this topic. Indeed, very little works applied quantitative methodology to observe the sexual scripts of pornography, especially since the arrival of Internet. After a presentation of the concepts of pornography, of sexual scripts, of the useful academic literature, this master thesis attempted to explore the aforementioned gap. The aim was to observe the dominant patterns depicted by free online pornography (FOP). For this purpose, 128 narrative lines from 4 mainstream free pornographic websites were analysed through a table of 44 items and 108 subitems. The results highlighted interesting patterns. FOP still mainly targets heterosexual Caucasian male-gendered viewers and uses of certain cinematic elements to satisfy them. The sexual scripts portrayed are seen from their eyes, the ultimate goal of the majority of narrative lines is the male ejaculation, and the male pleasures or desires are significantly more represented. The sequences of sexual behaviours reminded that of traditional sexology scripts, with the addition of new features: coercion behaviours and stepfamily fantasies. Furthermore, certain features, like the maturity depiction, the type of relationship were determined, via bivariate analysis, as predicting factors of the occurrences of respectively, orgasm and leadership behaviours; and coercion behaviours. These findings are interpreted in comparison with previous academic works. They seem to confirm the validity of the results and show that quantitative content analysis is an accurate tool to survey pornography. The other way round, the findings strengthen the theories and conclusions of anterior scholar researches, and prove their yet unfailing reliability for the analysis of (sexual scripts of) pornography. Eventually, the limits, strengths and potential follow-ups are discussed before the conclusion. ; Pornografijos tema tik visai neseniai susilaukė akademinio susidomėjimo. Šios temos įtaka ir svarba kasdieniam gyvenimui, socialiniams individų scenarijams vis dėlto jau buvo pademonstruota. Tačiau vis dar atrodo, kad egzistuoja spraga šios temos metodologijoje. Iš tikrųjų, vos keliuose darbuose norint išanalizuoti pornografijos seksualinius scenarijus, pritaikoma kiekybinė metodologija, ypač atsiradus internetui. Po pornografijos sąvokos, seksualinių scenarijų, naudingos akademinės literatūros pristatymo, šiuo baigiamuoju magistro darbu bandyta tyrinėti prieš tai minėtą spragą. Tyrimo tikslas buvo stebėti nemokamoje internetinėje pornografijoje vaizduojamus dominuojančius modelius. Šiam tikslui pasiekti buvo išanalizuotos 128 pasakojimo linijos iš keturių populiarių interneto svetainių siūlančių nemokamą pornografiją, naudojant lentelę sudarytą iš 44 punktų ir 108 papunkčių. Rezultatai išryškino įdomius modelius. Nemokama pornografija vis dar yra daugiausia skirta baltųjų rasės vyriškos lyties žiūrovams ir naudoja tam tikrus kinematografijos elementus būtent jiems patenkinti. Seksualiniai scenarijai yra vaizduojami iš jų pozicijos, pagrindinis daugelio pasakojimų linijų tikslas yra vyrų ejakuliacija, vyrų pasitenkinimas ir geismas taip pat yra išreiškiami gerokai labiau. Seksualinio elgesio pasikartojimai primena tradicinius seksologijos scenarijus su tokiais papildomais bruožais kaip prievartos naudojimas ir fantazijos apie įtėvius. Be to, kai kuriuose požymiuose, tokiuose kaip brandos vaizdavimas, santykių tipas buvo nustatomas naudojant dvimatę analizę, kaip numatomi įvykių veiksniai, pagarbiai, orgazmo ir vadovavimo elgesio modeliuose, bei prievartinio elgesio modeliuose. Gauti duomenys yra aiškinami lyginant su ankstesniais akademiniais darbais. Panašu, kad jie patvirtina rezultatų pagrįstumą ir įrodo, kad kiekybinė turinio analizė yra tinkama pornografijos tyrimo priemonė. Kita vertus, duomenys sustiprina ankstesnes mokslininkų teorijas ir išvadas, bei įrodo neišsemiamą jų patikimumą analizuojant seksualinius pornografijos scenarijus. Ribos, stipriosios pusės bei galimi tolesni veiksmai aptariami prieš išvadas. ; Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ; Viešosios komunikacijos katedra

Apžvelgiama J. Minkevičiaus daktaro disertacija "Katalikybė ir nacija" bei jos gynimo procedūra. Oficialieji oponentai: Ch. Momdžianas, M. Mčedlovas, V. Jevdokimenka. Disertacijoje analizuojami oficialūs Katalikų bažnyčios dokumentai, jos pozicija nacionaliniu klausimu įvairiose šalyse, apžvelgiamos šia tema esamos tarybinėje bei užsienio istoriografijoje koncepcijos, katalikiškosios ir nacionalinės priklausomybės suvokimo atspindžių sąmonėje sąveika. Visapusiškai analizuojama krikščioniškojo humanizmo koncepcija, jos metodologinis pagrindimas, parodomas jos ir marksistinės žmogaus koncepcijos principinis skirtumas.

The implementation of youth policy is closely connected to interorganizational cooperation between the organizations that are active in the field of youth activities. The goal of this paper is to present the results of a study wherein the factors that possibly determine cooperation between youth organizations and the local government administration in the Utena District municipality were studied. According to the studies on cooperation and organizational behavior, the factors that contribute to cooperation are the following: an uncertainty of the future, possessing mutual goals, the costs and benefits of cooperation maintenance, and the level of trust between organizations. In order to determine the exact combination of factors and how they contribute to cross-organizational cooperation, a crisp-set qualitative comparative analysis was conducted. The possible cooperation situations between the organizations that are active in the field of youth and the local government administration were the study cases. The semistructured interview method was employed in order to interview the representatives of local the government administration and organizations. The results of data analysis revealed that the most important factor for interorganizational cooperation in the field of youth policy is the level of trust between organizations in the Utena District municipality. ; Jaunimo politikos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo atskirų jaunimo srityje veikiančių organizacijų bendradarbiavimo. Viena iš bendradarbiavimo formų yra koope­racija. Šiame straipsnyje aprašomo darbo tikslas yra nustatyti veiksnius, kurie sąlygoja kooperaciją tarp organizacijų, įgyvendinant jaunimo politiką. Analizuojamas Utenos savivaldybės atvejis. Remiantis atliktais tyrimais buvo išskirti galbūt kooperaciją tarp organizacijų sąlygojantys priežastiniai veiksniai: ateities neapibrėžtumas, organizacijų tikslų sutapimas, veiksmų, susijusių su kooperacija, kaštai ir nauda bei pasitikėjimo tarp organizacijų laipsnis.Siekiant nustatyti, kurie iš minėtų veiksnių ir kaip (kiek reikšmingai ir svariai) sąlygoja organizacijų kooperaciją, buvo naudota kokybinė lyginamoji analizė, konkrečiai– buvo taikyta raiškiųjų aibių kokybinė lyginamoji analizė. Analizės objektas– galimos jaunimo srityje veikiančių organizacijų ir savivaldybės administracijos koopera­cijos situacijos.Organizacijos buvo atrinktos analizuojant jų veiklą aprašančius dokumentus. Informacija buvo renkama pusiau struktūruotu interviu. Interviu dalyviai buvo savivaldybės administracijos atstovas ir organizacijų, veikiančių jaunimo srityje, atstovai. Buvo analizuotos septynios galimos kooperacijos situacijos. Analizės rezultatai rodo, kad svarbiausia kooperacijos sąlyga yra pasitikėjimas tarp organizacijų.

Nuolatiniai svyravimai ir įvairūs ekonomikos pokyčiai lemia ekonominio augimo nepastovumą ir ekonominių ciklų susidarymą šalyse. Ekonominius ciklus ir jų ypatumus savo darbuose nagrinėjo daugybė mokslininkų: D. Štreimikienė ir J. Ramanauskienė (2012), R. Berthoud ir L. C. Sosa (2011), B. Rosier (2003), S. F. Fanning (2007), M. Bormotov (2009), J. Mackevičius (2012) ir daugelis kitų, tačiau mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjami ekonominių ciklų ypatumai ir dabartinis Lietuvos ekonominis ciklas, yra reta. Straipsnio tikslas – išnagrinėti ekonominių ciklų ypatumus ir nustatyti visos Lietuvos ir statybų sektoriaus ekonominių ciklų kitimo priežastis 1999–2013 m. laikotarpiu.Tyrimas atskleidė, jog ekonominio ciklo sąvoka apima bendrą visų pagrindinių ekonomikos rodiklių dinamiką; ciklas gali būti apibrėžiamas kaip periodiški verslo aktyvumo lygio svyravimai. Ekonominis ciklas gali būt suskirstytas į keturias fazes: pakilimo, nuosmukio, krizės ir pagyvėjimo. Šie etapai yra susiję su gamybos svyravimais, nedarbo lygiu, kapitalo ir darbo jėgos išteklių naudojimo lygiu, bendrųjų sąnaudų svyravimu ir kitais aspektais. Ekonominiai ciklai gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į terminą, sunkumo mastą – recesijos fazės trukmę, sugebėjimą juos valdyti ir reguliuoti ir kt. Siekiant iš anksto prognozuoti ekonominio ciklo pokyčius, naudojamos rodiklių sekos, stebimi įvairių šalies sektorių rodiklių pokyčiai, kuriuos vertinant daromos prielaidos apie laukiamus ekonomikos svyravimus.
Ekonominio ciklo Lietuvoje analizė parodė, kad nuo 1999 m. iki 2007 m. Lietuvos ekonomika buvo augimo fazės. Nuo 2007 m. iki 2010 m. BVP augimas, vidaus vartojimas mažėjo, didėjo nedarbas, šalis išgyveno sunkų laikotarpį. Nuo 2010 m. iki 2013 m. nustatytas Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpis, kas rodo ir tikėtiną tolesnį ekonomikos augimą Lietuvoje. Stebint statybų sektoriaus ekonominį ciklą 1999–2013 m., nustatyta, kad per analizuojamą laikotarpį žemiausią lygį ir didžiausius sunkumus sektorius patyrė 2009 metais. Didėjantis pasitikėjimo statybų sektoriumi lygis rodo tikėtiną statybos sektoriaus ir visos ekonomikos augimą. Ekonominių ciklų pokyčių numatymas padeda geriau pasirengti ir sumažinti neigiamų pasekmių lygį, todėl ekonominių ciklų analizė turėtų būti atliekama nuolatos.

1989 m. birželio 27 d. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas Virginijus Valentinavičius apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją "Ideologijos samprata T. Adorno filosofijoje". Darbo vadovas – doc. K. Stoškus, oficialieji oponentai: J. Mureika ir S. Venskevičius. Disertacijos pirmame skyriuje "Ideologijos problema T. Adorno filosofijoje" aptariamos ideologijos sampratos teorinės prielaidos, pagrindinės sąvokos, ideologijos istoriniai tipai. Antrame skyriuje "Meno ideologizacija T. Adorno filosofijoje" analizuojama Adorno atliktas kraštutinis kultūros, pirmiausia meno, ideologizavimas. Trečiame skyriuje "Panideologizmas ir kultūros krizė" parodoma, kaip visuomenės ir kultūros totalinės ideologizacijos pagrindu gimsta krizinis kultūros suvokimas.