Suchergebnisse

As a result of the outbreak of COVID-19 and consequent restrictions, the distance education was introduced in Lithuania in 2020 spring (the first lockdown, lasted for around 3 months) and 2020 autumn (the second lockdown, still lasting, June 2021). The prevalence of children's mental health problems during the first lockdown was similar to pre-epidemic rates in Lithuania, but the prolonged lockdown (and therefore school closure) might have more negative consequences on children's mental health. This study aimed to reveal the incidence of mental health problems as rated by parents with a Strengths and Difficulties Questionnaire during the second lockdown in school aged children. This research sample included data of 514 children (46% girls), aged 7 to 14 years old (mean age 10.15 years,SD=3.47). The children's mental health problems were assessed using a Lithuanian version of the Strengths and Difficulties Questionnaire, parental form, in April–May 2021. Results revealed that 29.6% of Lithuanian children had scores in the clinical (abnormal) range of emotional problems and 21.6% – of conduct problems. Based on total difficulties score, 31.6% of children get in clinical range of emotional and behavioural problems, as rated by parents by the end of the second lockdown. The results are compared to pre-pandemic epidemiological rates of emotional and behavioural problems reported and those documented after the first quarantine in Lithuania and highlight important findings for professionals and policy makers about the detrimental effects of prolonged lockdown and school closure on children's mental health. ; Pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų "uždarymas" – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46 % imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams. Rezultatai atskleidė, kad 29,6 % šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6 % patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6 % vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu.

Šiame straipsnyje analizuojamos iki šiol Lietuvoje nenaudoto pre­ferencijų per rinkimus matavimo įrankio – polinkio balsuoti už partiją (PBP) – atveriamos galimybės ir jį naudojant kylančios metodologinės problemos. Straipsnyje pristatoma rinkėjų pasirinkimo 2016 m. Seimo rin­kimuose veiksnių analizė, tiriant rinkėjų polinkį balsuoti už septynias didžią­sias Lietuvos partijas, išbandomos ir įvertinamos metodologinės galimybės analizuoti "bendrinės" partijos paramos veiksnius.

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šiame straipsnyje ginama tezė, kad grynoji muzika nereprezentuoja emocijų, bet jas metaforiškai egzemplifikuoja. Tezė grindžiama remiantis N. Goodmano metaforinės emocijų egzemplifikacijos samprata, kurią M. Textoras papildo intencijos kriterijumi (egzemplifikuojama tik tai, ką turima intencija egzemplifikuoti). Straipsnis sudarytas iš dviejų dalių: pirmojoje pateikiama emocijų atpažinimo ir sužadinimo klausantis muzikos analizė. Antrojoje dalyje siekiama pagrįsti, kad emocijų metaforinė egzemplifikacija muzikoje laikytina P. Grice'o nenatūralios prasmės rūšimi, o priėmus šią prielaidą galima apginti metaforinės egzemplifikacijos sampratą nuo pagrindinių kontrargumentų.

Straipsnyje apibrėžiamos dvasinio gyvenimo, dvasinės kultūros sąvokos. Materialinę kultūrą sudaro gamtos jėgų suvaldymas, o dvasinės kultūros sąvoka nusako žmogaus prigimties išlavinimą, jo išplėtotas kūrybines galias, tam tikroje istorinėje epochoje pasiektą žmogaus vidinio gyvenimo aukštumą, laisvės horizontus, žmogaus aktyvios savikūros lygį. Savo formomis (mokslas, moralė, menas, religija ar ateizmas, politika, teisė) dvasinė kultūra aprėpia visas žmogaus, kaip būtybės, ypatybes: intelektą, moralę, estetinius, socialinius idealus, t. y. jo santykius su savimi ir kitais, su sociumu ir universumu. Akivaizdžiausiai dvasinio gyvenimo situacija išryškėja per būties, gyvenimo prasmės sampratą, kuri atsispindi gyvenimo būde. Apžvelgiama šiuolaikinė dvasinio gyvenimo situacija, aptariamas materialinės ir dvasinės kultūros santykis, skirtingos žmogaus sampratos. Pabrėžiamas mokymo ir lavinimo vaidmuo žmogaus raidoje: jie yra žmogaus, jo gyvenimo sampratos ir pasaulėžiūros ugdymas. Svarstoma apie mokslo padėtį dvasinėje kultūroje, keliami klausimai, kodėl mokslo laimėjimai vis labiau išstumia fundamentalius žmogaus ir būties klausimus, kaip mokslas gali nuskaidrinti asmenybę, jos būtį.

Publikuojamas vieno skyriaus iš A. Gramscio knygos "Istorinis materializmas ir B. Croce's filosofija" (1948 m.) vertimas. Šiame skyriuje tyrinėjamos filosofijos istorijos rašymo metodologinės problemos, taip pat aptariami visuomenės, istorijos raidos klausimai. Autorius teigia, kad istorinė filosofijos reikšmė gali būti nustatyta pagal jos praktinį paveikumą. Filosofija yra tam tikros visuomeninės veiklos apraiška, istorinis faktas, ji turi paveikti visuomenę. Filosofas profesionalas labiau priartėja prie visų kitų žmonių nei kitų sričių specialistai. Aptariamos filosofinės kritikos savybės, filosofijos istorinė reikšmė, filosofijos teorinis statusas, filosofo vaidmuo visuomenėje, nagrinėjama sveiko proto, žmogaus, jo prigimties, progreso ir tapsmo, demokratijos, individualizmo sampratos.

The purpose of this study was to investigate possible relationships between parental rearing practices and problem behaviours in a sample of male delinquent adolescents versus controls. A total of 97 subjects and 113 matched school- children were assessed by means of the EMBU questionnaire and Youth Self-Report. Delinquents were more severely treated by parents and had more pronounced internalized and externalized problem scores. Furthermore, problem scores were found to be highly correlated with parental rejection and overprotection, when emotional warmth wasn't. We conclude, that parental rearing practices, such as rejection and overprotection may influence the development of problem behaviours. However, for control group negative association has been found for delinquency score with emotional warmth. Therefore, emotional warmth both from father and mother could be considered as protective factor in child development. The implications of these findings with regard to preventive measures are discussed. ; Šio tyrimo tikslas – nustatyti galimus tėvų auklėjimo stiliaus ir delinkventinių paauglių elgesio ryšius, lyginant juos su kontroline grupe. Delinkventiniu elgesiu pasižymintys 97 paaugliai iš nepilnamečių globos institucijų ir 113 kontrolinės grupės tiriamųjų buvo apklausti naudojant EMBU klausimyną ir Jaunuolio elgesio tyrimo klausimyną (YSR). Nustatyta, jog delinkventiniu elgesiu pasižyminčių paauglių tėvai dažniau taikė labai griežtus arba, priešingai, pernelyg lengvabūdiškus auklėjimo metodus. Šiems paaugliams būdingi statistiškai reikšmingai stipriau išreikšti eksternalūs ir internalūs elgesio sunkumai. Daroma išvada, jog tėvų auklėjimo metodai gali iš dalies lemti elgesio sunkumus. Išanalizavus visos imties duomenis paaiškėjo, jog elgesio sunkumai stipriai koreliavo su atstūmimu ir pernelyg didele globa, tuo tarpu emocinės šilumos ir elgesio sunkumų ryšių nerasta. Analizuojant atskirai delinkventų ir kontrolinės grupės duomenis nustatytas neigiamas kontrolinės grupės delinkvencijos įverčių ir tėvo bei motinos emocinės šilumos ryšys, todėl emocinė šiluma gali būti laikoma apsauginiu veiksniu asocialaus elgesio raidoje. Aptariama, kaip ši informacija galėtų būti pritaikyta kuriant intervencines ir prevencines programas.

Straipsnyje analizuojama klasikinė parodomojo vartojimo teorija, išdėstyta amerikiečių ekonomisto Thorsteino Vebleno darbuose, ir jos ištakos. Aptariami parodomojo vartojimo tradicinėse visuomenėse pavyzdžiai, jo raida bei modifikacijos šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje. Parodomojo vartojimo fenomenas lyginamas su kitomis parodomojo arba demonstratyvaus elgesio formomis. Pateikiama kritinė T. Vebleno parodomojo vartojimo sampratos analizė, aptariama jos įtaka šiuolaikinėms ekonominėms ir sociologinėms vartotojo elgesio teorijoms.

Santrauka ruošiama

It is widely assumed that effective functioning of democratic institutions depends on the political support & civic engagement of the public. Public support for authorities is especially important during the reform period in new democracies. Evidence from different Central & Eastern European countries including Lithuania demonstrates critically low level of political support, e.g. satisfaction with regime performance & trust in political institutions as well as comparatively low level of political engagement. However, systematic & comprehensive account of these trends & their implications for political stability & democratic performance in new democracies is lacking. Here, the results of qualitative research of political attitudes & political behavior in the Lithuanian countryside are presented, drawing on 30 in-depth interviews with ordinary citizens in Alarita & Naujasodis (district of Moletai) in July 2003. The aim of the research is to explore the dominating patterns of political support & political engagement of Lithuanian citizens. The political support was analyzed by using the theoretical framework of David Easton & Pippa Norris. Easton in his classic model distinguished among different objects of support, including support for the community, the regime & the authorities. Moreover, he made a distinction between the specific support, a quid pro quo for the fulfillment of demands, & diffuse support, unconditional attachment to political objects & a reservoir of favorable attitudes or good will. This conceptual framework was recently revisited by Norris, who expanded the classification into a five-fold framework distinguishing between political support for the community, regime principles, regime performance, regime institutions, & political actors. Political engagement is defined here to include psychological as well as actual political involvement. In more concrete terms, it comprises the following dimensions: 1) interest in politics; 2) voting & propensity to vote in elections or referenda; 3) engagement in community politics; 4) partisanship, including both the party membership & party identification; 5) participation or propensity to engage in unconventional political activity. The analysis resulted in classification of ten types of political outlook: 'prosoviet radical', 'soviet system builder', 'moderate critic', 'rural wisdom optimist', 'apathetic youth', 'rational youth', 'disappointed activist', 'civic optimist', 'right1st democrat' & 'rightist radical'. These types can be expected to represent the dominant patterns of political attitudes & political behavior in rural Lithuania. The investigation reveals that political support for democracy is highly dependent on the attitudes towards the soviet past. Moreover, it is indirectly linked with the age & former social status of the respondent. The data shows that supporters of democratic regime are usually right-oriented or young persons. Surprisingly, the satisfaction with current regime performance is not linked with the support for current authorities. Finally, the results suggest that most disappointed persons are more skeptical toward conventional forms of political engagement & are likely to support unconventional political activities. The actual political behavior, however, is not dependent on the level of political support. 2 Appendixes. Adapted from the source document.

Straipsnyje, remiantis marksistine metodologija, formuluojama ir analizuojama socializmo ir susvetimėjimo santykio problema. Parodoma, kad tirti socialistinę visuomenę susvetimėjimo problemos šiuolaikinėmis sąlygomis požiūriu yra moksliškai tikslinga ir ideologiškai reikšminga. Autorius siekia atskleisti susvetimėjimo problemos marksistinės sampratos esmę parodant G. W. Hegelio, L. Feuerbacho ir K. Marxo požiūrių šiuo klausimu skirtumus. Pabrėžiama, kad šiuolaikinės išplėstinės susvetimėjimo traktuotės, kuriais remdamiesi Vakarų filosofai kritikuoja socializmą, yra mažiau vertingos nei K. Marxo samprata. Straipsnyje parodoma, kad ginčas tarp tų autorių, kurie susvetimėjimą laiko svarbiausiu socializmo klausimu, ir tų, kurie mano, kad socializmo sąlygomis susvetimėjimas neegzistuoja, peržengia istorijos materialistinio supratimo ribas ir patenka į grynai etinę plotmę. Teigiama, kad socializmas yra žmogaus ekonominių, politinių, kultūrinių santykių susvetimėjimo realaus įveikimo pirmasis etapas.

Recenzijoje aptariama E. Nekrašo monografija "Loginis empirizmas ir mokslo metodologija" bei empirizmo tradicija. E. Nekrašo dėmesio centre – posūkis, atskyręs šiuolaikinį ir klasikinį empirizmą ir pakeitęs indukcijos problemos kėlimo būdą. Knygos autorius kritikuojamas už tai, kad genetinio empirizmo nelaiko metodologine doktrina. Teigiama, kad J. Locke'o iškeltos problematikos vaidmuo empirizmo raidai kur kas svarbesnis nei mano autorius. Loginio empirizmo posūkis į loginę mokslo analizę nėra vien genetinės problematikos atsisakymas, bet kartu ir tam tikra jos vietos mokslo aiškinimo turinyje samprata. Pabrėžiamas autoriaus gebėjimas kompaktiškai ir išsamiai atskleisti loginio empirizmo teorinę struktūrą.

1975 m. gruodžio 13 d. Vilniaus universitete įvyko pirmasis neseniai įkurtos TSRS Filosofų draugijos Lietuvos skyriaus Estetikos sekcijos simpoziumas. Jame nagrinėtos meninio poveikio specifikos, meno vietos visuomenėje, meno ideologinio vaidmens, partiškumo, jo santykinio savarankiškumo, meno ir pramogos santykių bei kitos estetikos problemos. Pranešimus skaitė Estetikos sekcijos pirmininkas K. Stoškus, Ž. Jackūnas, R. Skeivys, H. Kobeckaitė, V. Kubilius, A. Zalatorius, B. Šidiškis, A. Gaižutis, A. Katalynas, A. Andriuškevičius, I. Rapoportas ir kiti.

1970 m. S. Mačianskas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją "Mokslinio ir socialinio kritiškumo pasireiškimas lietuvių tautosakoje". Oficialieji oponentai: I. Zaksas ir B. Kuzmickas. Disertacijoje pabrėžiamas liaudies pažiūrų formavimosi ryšys su praktine veikla, buitimi, gyvenamąja aplinka, nušviečiamas konkretaus patyrimo ir kasdieninių interesų atsispindėjimas žodinėje kūryboje. Parodomas senovės lietuvių požiūris į žemę, jo originalumas, antropomorfiniai bruožai, išryškinamas pagarbos žemei savitumas, emocinio santykio su ja betarpiškumas. Taip pat analizuojama panašaus antropomorfinio sugyvinimo ypatybės, būdingos įvairių gamtos reiškinių, dangaus kūnų supratimui, mitologinių būtybių įsivaizdavimo ryšys su žemiškuoju gyvenimu, augalų, gyvūnų gerbimo bei garbinimo probleminiai klausimai, magijos, burtų reiškiniai.

Straipsnis skirtas apžvelgti pasaulinę parlamentarizmo istorijos skaitmeninimo, duomenų bazių sudarymo ir publikavimo internete praktiką. Aptariami iššūkiai, su kuriais susiduriama skaitmeninant ir vėliau elektroninėje erdvėje panaudojant atstovaujamosios valdžios, įstatymų leidybos istorijos dokumentus. Nagrinėjamos tokios problemos kaip duomenų formatų ir fizinių laikmenų senėjimas, būdų užtikrinti prieigą prie elektroninių dokumentų ilgalaikėje perspektyvoje paieška. Analizuojami standartai, kuriais remiantis kuriamos skaitmeninės dokumentų kopijos ir sudaromi jų aprašai – metaduomenys, naudojami saugant, kataloguojant ir viešinant sukauptus fondus.
Svarstomi parlamentinės veiklos sričių kėlimosi į elektroninę erdvę, perėjimo nuo popierinės prie elektroninės raštvedybos procesai ir jų galima įtaka parlamentinės istorijos dokumentavimui. Analizuojama pirmaujančių šalių patirtis šiose srityse, žymiausi projektai, jų kryptys ir turinys, iškilesni skaitmeninimo centrai, jų naudojamos priemonės ir darbų vykdymo metodika.

Democratic politics cannot proceed without financial resources. Political parties would be unable to organize themselves, politicians could not communicate with the public, and the election campaigns could not be held if money was not collected. Therefore political funding is not only indispensable, it is necessary. Over the past several years, party financing scandals have shaken countries in every region of the world. This has led to increased contempt for and public disillusionment with parties and politicians, and undermined the public's confidence in the political process. There is no simple answer to how political finance should be organized, but there is much to be learned from current experiences in different parts of the world. The Western European democracies have emphasized distributive measures, especially cash subsidies to political parties and several countries in the region support fund-raising from individuals by tax incentives. The public money is provided almost without any obligations. Some countries, including Lithuania, have been very dependent on public funds which now have become the dominant source of income. Where regulations are limited it is because the privacy of parties and donors are emphasized. Financing of political parties has led to severe problems in various countries. There are at least two basic reasons: 1. Loopholes: although contributions to political parties and to election campaigns are two of the most important and most direct channels through which money may be use to influence politics, they are not the only ones. Restrictions on the financing of parties and election campaigns are likely to prove ineffective if other forms of politically relevant financing remain unchecked. 2. Inadequate enforcement: In a field as controversial and complex as the funding of parties and campaigns, law require effective supervision and implementation. Enforcement demands a strong authority endowed with sufficient legal powers to supervise, verify, investigate, and if necessary institute legal proceedings. The purpose of legislation has varied from country to country depending on the particular problems which have acted as the spur to reform. Controlling corruption has been a primary aim of the most reform efforts. A common argument for making it compulsory to declare political contributions is that is likely to deter politicians from entering into shady deals in exchange for contributions. Political corruption is a prominent issue and illegal funding of political parties undermines the democratic system as a whole. Parties receive large donations from a few wealthy donors while the income from membership subscriptions are insignificant. The system of regulations on financing of political parties is in permanent fluctuation— the state cannot stop amending and improving this system. No ideal model has been adopted anywhere in the world. Lithuania is on its way of looking for the best model possible. ; 2010 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojo naujasis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, gana kontroversiškai vertinamas tiek politinių sluoksnių, tiek visuomenės. Šiame straipsnyje keliamas tikslas paanalizuoti tris klausimus: 1) politinių partijų finansavimo iš šalies biudžeto teorinius aspektus, akcentuojant finansavimo būtinumą, būdus ir pagrindinius principu; 2) parodyti nagrinėjamos problemos nuostatų pokyčius naujajame įstatyme, lyginant su 2004 m. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu; 3) pateikti faktinę partijų finansavimo iš valstybės biudžeto analizę per pastarąjį dešimtmetį. Reikia pasakyti, kad analizuojami tik partijų finansavimo iš biudžeto klausimai, o kiti šaltiniai šiame straipsnyje plačiau nenagrinėjami. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad šis aspektas sukelia daugiausia diskusijų tiek teoriniu, tiek politiniu lygmeniu.