Suchergebnisse

Purpose – this research is aimed to identify the metacognitive online reading strategies employed by MRU students and assess the interrelation between online reading strategies and metacognitive awareness. Design/methodology/approach – the authors present and evaluate the findings obtained by using Online Survey of Reading Strategies (OSORS), the survey, which helped to identify MRU students' metacognitive online reading strategies in a foreign language learning context. The methods applied in the research were the following ones: literature review and descriptive analysis of the obtained quantitative data. The quantitative research and descriptive analysis of the data received from the survey was applied. The target group of the study conducted at MRU consisted of 89 full-time students having different online reading experience. The sample was composed of students from five Bachelor study programmes studying in the academic year of 2012-2013. The instrument of the research (OSORS) was composed of 38 items. Findings – the findings obtained through the survey revealed that readers work directly with the text to solve problems while reading online. However, a low score on any of the subscales of the inventory (i.e. Support strategies use) indicates that there may be strategies in these parts that students might want to learn about and consider using them when reading online. By focusing students' attention on the metacognitive reading strategies identified in the OSORS language, teachers could help students improve their online reading ability. Teachers should include strategy awareness as training component in their students' online learning tasks. Research limitations/implications – the research sample is rather limited (89 participants). Practical implications – seeking to develop students' online reading capacity, it is valuable for teachers to discover students' preferences for online reading strategies and identify encountered problems before focussing on the online reading issues, in which MRU students need the most help. Originality/value – the findings in relation to the usage of metacognitive online reading strategies employed by MRU language learners imply that reading comprehension is not only a matter of language proficiency, but, in part, a matter of metacognitive reading online strategies. ; Straipsnyje analizuojami studentų strategijų pasirinkimo ir taikymo, skaitant internetinius šaltinius, tyrimo, taikant OSORS instrumentarijų, rezultatai. Gautų duomenų pagrindu buvo įvertintas studentų naudojamos strategijos ir metakognityvinio žinojimo ryšys elektroninių šaltinių skaitymo procese. Tyrimo duomenys analizuoti, taikant literatūros apžvalgos bei kiekybinį ir aprašomosios analizės tyrimo metodus. Tikslinę grupę sudarė 2012‒2013 metų 89 įvairių bakalauro studijų programų MRU studentai, taikantys įvairius skaitymo internete strategijas ir įgūdžius. Tyrimui taikyta OSORS anketa (Mokhtari ir Sheorey, 2002; Anderson, 2003), sudaryta iš 38 klausimų (Bendrosios strategijos – 18 klausimų, Problemų-sprendimo strategijos – 11 klausimų, Paramos strategijos ‒ 9 klausimai). Tyrimo duomenų analizei taikyta Mokhtari ir Reichard (2002) vertinimo skalių sistema, kuri rėmėsi penkių balų Likerto skale. Prieš atkreipiant dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria studentai, skaitydami originalius straipsnius internete, naršydami internetinius puslapius ir t. t., užsienio kalbų dėstytojams yra tikslinga išsiaiškinti, kokias strategijas ir kokiu dažniu studentai naudoja skaitydami internete. Įvertinus MRU studentų pateiktus duomenis, buvo nustatyta, kad skaitymo internete pasiekimai priklauso ne vien nuo užsienio kalbos žinių ir gebėjimų, bet iš dalies ir nuo teisingai pasirenkamų bei taikomų metakognityvinių strategijų ir taktikų. Įvertinus, kokioms strategijoms studentai teikia prioritetus ir gavus trijų strategijų subskalių vidurkius, buvo nustatyta, kurios strategijos yra svarbiausios ir dažniausiai studentų taikomos skaitymo internete procese. Rezultatų analizė atskleidė, kad studentų mėgstamiausios skaitymo procese yra problemų sprendimo strategijos. Taip pat didžiausias studentų skaičius (46) nurodė, kad dažniausiai jie renkasi ir taiko būtent šias, problemų sprendimo strategijas, t. y. tiesiogiai dirba su tekstu ir sprendžia internetinių šaltinių skaitymo problemas, reguliuodami skaitymo greitį, skaitydami tekstą keletą kartų, atspėdami nežinomų žodžių prasmę, skaitydami garsiai, vizualizuodami informaciją ir t. t. Pagal strategijų naudojimo dažnį ir joms teikiamą svarbą nustatyta, kad studentai nelabai mėgsta ir retai naudoja paramos ir bendrąsias strategijas. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, jog, siekiant skaitymo efektyvumo ir spartesnio teksto suvokimo, užsienio kalbų dėstytojai turėtų supažindinti studentus su būtinybe naudoti įvairių tipų strategijas. Dėstytojų patirtis, mokymai ir pagalba pratybų metu gali padėti studentams tobulinti strategijų pasirinkimo ir taikymo įgūdžius. Studentai, valdantys metakognityvines strategijas internetinių šaltinių skaitymo procese, paprastai pasiekia geresnius studijų rezultatus.

Purpose—to determine student attitudes towards authenticity and the interrelation between authenticity and the use of ICT in the ESP learning context. Design/methodology/approach—the research conducted in autumn 2011 was aimed at comparative analysis of students of two study modes—full-time and part-time. It followed research focusing on Bachelor study programme student attitudes (Business Informatics and Finance Economics) to authentic resources carried out in spring of 2010. The survey participants were Bachelor study cycle first year students from several faculties of MRU (Law, Politics and Management, Economics and Finance Management, Social Informatics, Social Policy). The paper discusses the ESP learning experience at Mykolas Romeris University and presents research findings obtained through the questionnaire survey. Findings—comparative analysis between full-time and part-time study mode student responses reveals similar learning patterns; however, certain differences can also be observed. The full-time students are motivated by more advanced authentic learning materials and they are more computer literate and able to access these materials, whereas the respondents from the part-time study mode appreciate more traditional Internet-based language learning tools. Research limitations/implications—the research sample was composed of first year Bachelor study programme students, therefore the results cannot be generalised and applied to Master level students. Practical implications—awareness of student needs and problems encountered in authentic learning environment may help improve ESP teaching methods. Originality/Value—gaining insight into student perception of authenticity in learning process and technological proficiency to access authentic resources. ; Straipsnyje analizuojama autentiškumo bei informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sąveika anglų kalbos specialiems tikslams mokymosi kontekste. Autentiškumo sąvoka ir jos taikymas kalbos mokymosi kontekste yra kontroversiška diskusijų tema. Autentiškumo sąvokos atsiradimą nulėmė trys sritys: antrosios kalbos įgijimas, pedagoginiai aspektai ir IKT įtaka. Autentiškos veiklos sukuria galimybes nagrinėti užduotį įvairiais teoriniais ir praktiniais požiūriais, taip pat naudojant platų šaltinių spektrą, šiame procese taikyti gebėjimus atskirti svarbią informaciją nuo nereikšmingos. Savarankiškumas ir autentiškumas sąveikauja tarpusavyje mokantis kalbos, todėl savarankiškas studentas, siekdamas savo tikslų, naudojasi plačia autentiškų šaltinių įvairove. Atitinkamai, autentiškumas skatina savarankiškumą. Sąveikaudami su autentiškais šaltiniais formaliojo mokymosi kontekste studentai įgyja ypač daug naudos. Straipsnyje yra akcentuojamos technologijos, kurios skatina studentus nagrinėti autentišką, su studijuojamu dalyku susijusią medžiagą, plėtoti bendravimą ir kritinio mąstymo gebėjimus, tapti savarankiškais ir atsakingais už savo mokymąsi studentais. Šiame darbe pateikti tyrimų duomenys, gauti taikant apklausos metodą. Apklausoje, vykdytoje 2010 metais, dalyvavo Mykolo Romerio universiteto kelių fakultetų bakalauro studijų programos pirmo kurso studentai. Straipsnyje pristatoma lyginamoji dviejų studijų formų (nuolatinės ir ištęstinės) studentų požiūrių į autentiškumą profesinės anglų kalbos mokymosi kontekste, technologines priemones, naudojamas pratybose, jų privalumus bei patiriamas mokymosi problemas studijų procese analizė. Be to, naudodami IKT priemones autentiškų šaltinių paieškai, studentai tampa labiau motyvuoti ir savarankiški. Studentai suvokia pridėtinę autentiškumo vertę profesinės anglų kalbos studijose. Lyginamoji analizė ryškių skirtumų tarp nuolatinių ir ištęstinių studijų respondentų neatskleidė. Pastebėta, kad nuolatinių studijų studentams labiau stinga kompiuterinio raštingumo gebėjimų, viena didesnių problemų abiejų studijų formų studentams yra informacijos perkrova, specifinis žodynas bei tekstų sudėtingumas, todėl dauguma apklaustųjų studentų pirmenybę teikia vadovėliui. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad technologijomis papildyta mokymosi aplinka skatina domėtis studijų dalyku, plėtoja mokymąsi ir ugdo poreikį naujiems informacijos paieškos mokymosi tikslais būdams.

We live in a global society where education goes beyond the boundaries of one educational institution or even one country. In the European Union (EU) context, mobility of university students and their multilingual competence have always been a major concern and are at the heart of the EU policy towards the integration of its country members. Today we have to assume that multilingualism has become students' mobility and employability increasing factor. Seeing that, communication in several languages is an urgent need for young people who search for new learning or work experiences. Students from different nationalities or cultures come together to study in teams bringing with them different levels of language skills as well as expectations and beliefs of how they should be taught together. In other words, they contribute to the whole with their own cultural and linguistic input. The promotion of students' mobility in the EU has also had a huge impact in recent years in Lithuania, which has now become one of the countries with more students going abroad on an Erasmus programme. The conducted research focuses on Erasmus Exchange Students' self-evaluation of their language competence and reflections about the challenges they have encountered while applying their knowledge and skills in study process. For collection of data the qualitative research method was applied. The instrument was an interview composed of 10 open-ended questions. The paper also addresses a very important issue of interrelation between students' language competence and their educational aims.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.20.1777 ; Šio straipsnio autorių tikslas yra ištirti MRU Erasmus mainų programos studentų (20 respondentų) užsienio kalbos įsivertinimą ir jų požiūrį į profesinės užsienio kalbos kompetencijos lygį studijuoti užsienio universitetuose, gebėjimus suprasti ir atlikti užduotis žodžiu ir raštu, priimančios šalies studijų privalumus ir išbandymus, bendravimo su kitais mainų programos studentais ypatumus. Respondentai ...