Suchergebnisse

Ethical committee is an effective instrument for resolving moral problems of contemporary university and a form of institutionalisation of its social responsibility. Different models of ethical committees are discussed in the article. Namely, the corporate model, where a university is regarded as a big business entity; the legal model, which settles different intra-organisational conflicts; the expert model, which evaluates the conformity of research projects with universal moral norms; the enlightening model, where the university is regarded as an instrument of insemination of moral values. The choice of the model defines procedural questions, the number of committee members, its representativeness, functions and periodicity of meetings. ; Vieningų veiksmų ėmimosi esant vertybių konfliktui problema gali būti vertinama kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės etikos klausimų. Etikos komitetas, regis, yra vienas efektyviausių konsensuso siekimo instrumentų, nes sprendimų priėmimo procesui jis gali suteikti būtiną atstovavimą ir lankstumą. Nors moralinės problemos diskusijos etikos komitete per se negarantuoja jos galutinio išsprendimo, tai gali bent jau nurodyti konkrečias priemones, kuriomis susijusios šalys gali pasiekti konsensuso dėl svarstomos problemos. Pirmieji etikos komitetai buvo įsteigti medicinos institucijose (bioetikos komitetai) ir komercinėse organizacijose (korporaciniai etikos komitetai) XX a. viduryje, kai šiose srityse iškilo patys aštriausi konfliktai tarp deklaruojamų ir tikrų tikslų. Šiuo metu itin aštrias moralines kolizijas išgyvena švietimo sistema. Šiuolaikinis universitetas yra sudėtinga daugybės lygmenų struktūra, orientuota į simultanišką įvairių edukacinių, mokslinių, ekonominių, politinių uždavinių sprendimą. Universitetai susiduria tiek su unikaliais moraliniais iššūkiais, tiek su tradiciniais iššūkiais, panašiais į korporacijų ir mokslinių tyrimų institucijų problemas. Etikos infrastruktūros plėtojimas edukacinės organizacijos lygmeniu ir universiteto etikos komiteto kaip jos koordinacinio centro kūrimas atrodo kaip logiškas šios problemos sprendimas. Vis tik tebelieka klausimų, susijusių su tinkamiausio universiteto komiteto modelio pasirinkimu. Šis pasirinkimas iš esmės priklauso nuo uždavinių, universiteto keliamų komiteto nariams. Komitetas gali būti sukurtas kontroliuoti moralinių normų institucionalizavimą organizaciniu lygmeniu, spręsti vidinius organizacinius konfliktus, rengti etinį mokslinės veiklos tyrimą, vykdyti informacinę ir šviečiamąją veiklą etikos srityje ir t. t. Taigi gali būti išskiriami skirtingi komitetų modeliai: korporatyvinis modelis, kai universitetas vertinamas kaip didelis verslo vienetas; teisinis modelis, kuris sprendžia ginčus tarp darbuotojų; ekspertinis modelis, kuris tinkamas vertinti mokslinių tyrimų projektų atitiktį moralinėms normoms; šviečiamasis modelis, kai universitetas suvokiamas kaip moralinių vertybių skleidimo įrankis. Taigi pirmasis būtinas žingsnis etikos komiteto organizavimo procese yra ne nekūrybingas kitose institucijose egzistuojančių mechanizmų kopijavimas, bet aiškus konkretaus universiteto specifinių tikslų apibrėžimas. Universiteto etikos komitetas gali susitelkti ties vienu iš apibrėžtų tikslų arba mėginti pasiekti kelis iš jų. Kadangi pastarasis variantas ne visuomet įmanomas, viena galimų išeičių yra steigti kelis komitetus pagal skirtingas paskirties sritis.

Introduction. Judgments on church authority have been transformed depending on the changing posi- tion of the Church in society and its relationship with the state. In the process of rethinking, there have developed special traditions of its understand- ing, which reflected the specifics of the existence of Christian communities in different cultural and legal conditions. The purpose of the study is to outline the traditions of understanding church authority in three Christian denominations and offer grounds for their comparison in the philosophical and canonical aspect. Methods. A comparative method is used on the basis of analyzing philosophical literature and canon-legal sources. Scientific novelty of the research. The article for the first time systematizes confessional differences in interpreting the form, content and levels of church authority. Results. It is shown that the decisive factor de- termining the differences between confessional traditions in the understanding of church authority is the nature of the boundary between the sacred and government authorities. Catholicism, consider- ing the governmental power established by God, includes it in the sacred, along with the teaching and sacramental. Protestantism, on the contrary, radically opposes it to the sacred, recognizing it as the prerogative of the state. Orthodoxy, as a rule, does not recognize government power as sacred, but it does not separate it from the church. Conclusions. An analysis of the positions ex- pressed by representatives of various Christian denominations regarding church authority makes it possible for us to conclude that the Orthodox tradi- tion tends to defend a position equidistant from polar opinions.