Suchergebnisse

Straipsnyje nagrinėjama techninių priemonių, skirtų palengvinti balsavimą ir balsų skaičiavimą, raida ir sklaida pasaulyje, šių įrenginių ir technologijų pritaikymo Lietuvos rinkimų praktikoje galimybės. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama patirtis diegiant ir naudojant automatizuotas balsų skaičiavimo mašinas, aptariama jų pritaikymo specifika ir privalumai. Antrojoje straipsnio dalyje apžvelgiama balsavimo internetu koncepcija ir jos plitimas pasaulyje, skirtingų valstybių bandymai pasitelkti šią balsavimo formą rinkimų sistemai tobulinti ir plėsti. Trečiojoje straipsnio dalyje pristatomi labiausiai kontroversiški šių technologijų taikymo atvejai, iškylančios problemos ir jų sprendimo būdai. Išvadose ir rekomendacijose pateikiami siūlymai, kaip tam tikri šių technologijų ir organizacinių sprendimų aspektai galėtų būti įgyvendinti tobulinant Lietuvos rinkimų sferą.

Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) raida, ypač didėjanti interneto paslaugų įvairovė ir visuotinė prieiga, sudarė prielaidas aktyviam parlamentinės informacijos, o pastaruoju metu – net ir dalies parlamentinės veiklos, kėlimuisi į elektroninę erdvę. IKT imtos taikyti viešinant parlamentinę veiklą, kuriant naujus politikų ir rinkėjų bendravimo įrankius, tobulinant grįžtamojo ryšio formas. Jos pasitelkiamos renkant, apdorojant ir skelbiant įstatymų leidybos proceso dokumentaciją, atliekant jų turinio kokybinę ir kiekybinę analizę, vaizdžiai apipavidalinant jau padarytų tyrimų rezultatus ir išvadas bei pateikiant baigtinį produktą galutiniam naudotojui – politikams, ekspertams ir visiems politika besidomintiems piliečiams.
Lygiagrečiai su valdžios struktūrų vykdomu ir reguliuojamu parlamentinės informacijos publikavimu internete visame pasaulyje daugėja visuomeninių organizacijų administruojamų informacijos analizės centrų, renkančių ir savaip interpretuojančių su parlamentine veikla susijusius duomenis. Visuomeniniai centrai, užsiimantys parlamentarų darbo kontrole, pasitelkia daug skirtingų mokslo šakų – IKT, sociologijos, žurnalistikos, informacijos dizaino – metodus ir priemones. Gauti analizės rezultatai ir apibendrinimai skelbiami interneto portaluose, cituojami masinės informacijos priemonėse.
Tokio pobūdžio organizacijos bendradarbiauja tarptautiniu mastu, unifikuoja standartus, yra formuojami koordinaciniai ir edukaciniai centrai. Per beveik dešimtmetį sukauptą įdirbį atspindi susikūrę visuotinai pripažinti ir populiarūs parlamentinės veiklos stebėjimo centrai, kurių statusą pripažįsta politikai, politikos ir socialinių mokslų tyrėjai, taip pat išaugęs rinkėjų pasitikėjimas jais. Straipsnyje pristatoma tokių centrų Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat prie Europos Parlamento patirtis.

Straipsnis skirtas apžvelgti pasaulinę parlamentarizmo istorijos skaitmeninimo, duomenų bazių sudarymo ir publikavimo internete praktiką. Aptariami iššūkiai, su kuriais susiduriama skaitmeninant ir vėliau elektroninėje erdvėje panaudojant atstovaujamosios valdžios, įstatymų leidybos istorijos dokumentus. Nagrinėjamos tokios problemos kaip duomenų formatų ir fizinių laikmenų senėjimas, būdų užtikrinti prieigą prie elektroninių dokumentų ilgalaikėje perspektyvoje paieška. Analizuojami standartai, kuriais remiantis kuriamos skaitmeninės dokumentų kopijos ir sudaromi jų aprašai – metaduomenys, naudojami saugant, kataloguojant ir viešinant sukauptus fondus.
Svarstomi parlamentinės veiklos sričių kėlimosi į elektroninę erdvę, perėjimo nuo popierinės prie elektroninės raštvedybos procesai ir jų galima įtaka parlamentinės istorijos dokumentavimui. Analizuojama pirmaujančių šalių patirtis šiose srityse, žymiausi projektai, jų kryptys ir turinys, iškilesni skaitmeninimo centrai, jų naudojamos priemonės ir darbų vykdymo metodika.

Straipsnyje pristatoma ir aptariama duomenų bazė, sudaroma pagal Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinį žodyną. Analizuojamas biografinės duomenų bazės pritaikymo tikslingumas ir galimos panaudojimo sferos, aptariami giminingi užsienio tyrinėtojų projektai. Išsamiai nagrinėjama darbe pritaikyta informacijos atrinkimo ir grupavimo metodika, atskleidžiama įrašo apie parlamentarą struktūra, pagrindžiamas programinės įrangos pasirinkimas. Aptariami pradiniame etape pasiekti rezultatai ir numatomos tolesnės projekto vykdymo gairės.

Lietuvos parlamentarizmo istorijos duomenų bazės projektas prieš pradedant rašyti parlamentarų žodyną leidžia preliminariai išanalizuoti tyrinėtojų jau turimą medžiagą ir atmesti kriterijus, pagal kuriuos toliau reikės ieškoti ir kaupti trūkstamą informaciją. Kompiuterinės duomenų bazės (toliau – DB) panaudojimas gali žymiai palengvinti informacijos apsikeitimą tarp tyrinėtojų ir sudaryti efektyvesnes sąlygas pasiskirstyti vaidmenimis (informacijos rinkėjas, įvedimo operatorius, galutinių tekstų rašytojas) tarp bendradarbiaujančių kolegų. Į kompiuterinės DB parengimo darbus galima įtraukti tam tikrą vyresnių kursų studentų skaičių, tai turės nemažą edukacinį aspektą – kaip supažindinimo su reikšmingo Lietuvos istorijos aspekto problematika, taip ir kompiuterinių technologijų istorijos moksle propagavimo prasme. Duomenų prieinamumas ne tik tiesioginiams projekto dalyviams, bet ir jų publikacija platesniam tyrinėtojų ratui prieinama forma sudarytų galimybes panaudoti surinktas žinias kitų Lietuvos istorijos tyrimų kontekste.