Žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai šiandienos žiniasklaidoje
Žiniasklaidos darbuotojų – žurnalistų kompetencija yra viena iš daugiausia diskusijų visuomenėje kelianti tema. Ir nors žurnalistus profesionalus rengia trys Lietuvos aukštosios universitetinės mokyklos: Vilniaus universitetas (bakalaurus ir magistrus), Vytauto Didžiojo universitetas (magistrus), Klaipėdos universitetas (bakalaurus), tačiau žiniasklaidos priemonių savininkai (darbdaviai), priimdami į darbą žurnalistą, jo profesiniam išsilavinimui kol kas nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Kitaip tariant, žiniasklaidos priemonių savininkų interesus atstovaujantys asmenys savo darbuotojams nekelia tokių profesinių reikalavimų, kurių negalėtų įveikti bet kurią kitą profesiją turintis žmogus. Tai yra vienas iš atsakymų į dažnai visuomenėje girdimą klausimą, kodėl žurnalistai taip paviršutiniškai aprašo sudėtingas problemas, kodėl nesugeba ar nenori pažvelgti giliau nei skandalo purslų taškymas ir pačių skandalų ar intrigų vaikymasis. Kartu tai yra atsakymas tiems, kurie pliekia žurnalistus už jų nuolatinius bandymus surasti sensaciją ten, kur, žiūrint savo srities profesionalo akimis, tos sensacijos nėra. Tai galėtų būti atsakymas ir tiems, kurie pasigenda žurnalistų, atliekančių visuomenėje svarbią politinės komunikacijos – "sarginio šuns" funkciją, t.y. perspėjančio visuomenę apie numanomus pavojus ir teisės pažeidimus, nes šiandienos žurnalistas labiau linkęs laukti, kol tie pavojai pasireikš ir tik tuomet apie juos rašyti.Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti profesionalaus žurnalisto kompetencijas ir gebėjimus, atlikus kiekybinį tyrimą – anketinę žurnalistų, dirbančių skirtingose visuomenės informavimo priemonėse apklausą, išsiaiškinti žiniasklaidos darbuotojams reikalingas kompetencijas ir gebėjimus bei nustatyti visuomenės informavimo priemonių savininkų/darbdavių bei auditorijos keliamus žurnalistinio profesionalumo reikalavimus.Straipsnio objektas – mokslinėje literatūroje pateikiamos pagrindinės profesionalaus žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai, reikalingi sėkmingam darbui visuomenės informavimo priemonėse bei skirtingose visuomenės informavimo priemonėse (internetiniame portale, laikraštyje, žurnale, naujienų agentūroje, radijuje ar televizijoje) dirbantys žurnalistai.Esminiai žodžiai: auditorija, darbdaviai, kokybė, profesiniai gebėjimai, visuomenės pasitikėjimas žurnalistais, tyrimas, žurnalisto kompetencija