Suchergebnisse

Straipsnyje analizuojami elektroninio mokymosi metodai, naudojami Vilniaus universitete nuo 2000 iki 2010 metų, ir apžvelgiamos tolesnio jų plėtojimo perspektyvos. Pagrindinė kryptis, pagal kurią buvo plėtojamas elektroninis mokymasis, buvo turinio kūrimas virtualiose mokymosi aplinkose (WebCT, Blacboard Vista WebCT, Moodle). Naudojami vaizdo konferencijų metodai neturi tiek išliekamosios vertės, kaip interaktyvūs mokymosi moduliai, esantys virtualiose mokymosi terpėse. Todėl ateityje tikslinga plėtoti e. mokymosi modulių kūrimą, sudarant dėstytojams palankias sąlygas kurti ir naudoti juos didinant mokymosi efektyvumą ir kokybę. Pateikiami tolesnės e. mokymosi sistemos plėtros siūlymai: tobulinti dėstytojų mokymo kurti e. mokymosi objektus ir e. modulius sistemą; pakeisti dėstytojų motyvavimo kurti ir naudoti e. modulius tvarką; naudojantis mokymosi objektų metaduomenų sistema atlikti turinio kūrimo procesų stebėseną; išanalizuoti galimybes kartu su kitomis aukštojo mokslo institucijomis kurti mokymosi objektų biblioteką.Pagrindiniai žodžiai: e. mokymosi ištekliai, virtualios mokymosi terpės, Vilniaus universitetas, mokymosi objektai, e. mokymosi moduliaiUse of e-learning methods: the evolution and prospects in Vilnius UniversityPovilas AbariusSummaryThe paper analyzes use of e-learning methods in Vilnius University from 2000 to 2010 and an overview of the future prospects of their development. The main direction of e-learning content development was use the virtual learning environments (WebCT, WebCT Vista Blacboard, Moodle). Video conferencing techniques do not have as high resale value as interactive learning modules in virtual learning environments use. Therefore, it is appropriate to develop e. learning modules, facilitating teachers to create and use them to increase learning efficiency and quality. The proposed some recommendations:• development of training teachers how to develop e. learning objects and e. learning modules;• transform teachers' motivation system;• using learning objects metadata information system to carry out e. curriculum development monitoring;• analyze opportunities with other institutions of higher education to create an e. learning object library.

Straipsnyje analizuojamos Vilniaus universiteto elektroninio mokymosi išteklių aprašymo pagal mokymosi objektų metaduomenų (LOM) standartą metakalbos kūrimo problemos. Mokymosi ištekliams vertinti iš LOM schemos buvo atrinktos interaktyvumo lygio ir tipo, testavimo ir savitikros, daugialypės terpės, mokymosi objektų naudojimo charakteristikos. Informacijos sistemai kurti buvo panaudota informacijos saugojimo ir paieškos sistema "CDS/ISIS for Windows" (UNESCO). Sistema buvo naudojama priimant sprendimus dėl informacijos išteklių migravimo iš virtualios mokymosi terpės "Blackboard Vista WebCT" į virtualią mokymosi terpę "Moodle". Be to, ji leidžia įvertinti Vilniaus universiteto e. mokymosi išteklius.Pagrindiniai žodžiai: informacijos sistemos, mokymosi objektų metaduomenys, metakalba, elektroninio mokymosi ištekliai.Learning Object Metadata Information System for Management and Evaluation of Vilnius University E-Learning ResourcesPovilas Abarius
SummaryThe problems of developing the metalanguage for the description of Vilnius University e-learning resources according to the learning object metadata (LOM) standard are analyzed. The main data used in the study were the level and type of interactivity, testig and self-assessment questions, the use of multimedia and of learning objects. For information system development, storage and retrieval, the CDS / ISIS software for Windows (UNESCO) was used. This information system was a tool for decision-making in the migration of information resources from the Blacboard Vista WebCT to the Moodle virtual learning environment. Also, it is useful for evaluating the e-learning resources.

Straipsnyje analizuojami elektroninio mokymosi kursai elektroninių informacijos šaltinių kontekste, elektroninio mokymosi ypatumai. Aptariamos galimybės naudoti elektroninius informacijos šaltinius kuriant elektroninio mokymosi kursus. Išanalizavus elektroninio mokymosi kursų specifiką daroma išvada, kad tiesiogiai naudoti elektroninius informacijos šaltinius kuriant elektroninio mokymosi medžiagą negalima. Be to, elektroninio mokymosi kursai išskiriami kaip specifiniai elektroniniai informacijos šaltiniai, netapatintini su elektroninėmis knygomis, žurnalais, straipsniais ar kita medžiaga, pateikiama elektroninėse laikmenose.Reikšminiai žodžiai: nuotolinis mokymasis, elektroninis mokymasis, elektroninio mokymosi kursai, elektroniniai informacijos šaltiniai, elektroniniai informacijos ištekliai, nuotolinės studijos, virtualioji mokymosi terpė.Electronic information sources and possibilities of their use in electronic learningPovilas Abarius
SummaryThe main objective of the articles was to analyze electronic learning courses in the context of electronic information sources, to investigate the peculiarities of electronic learning and discuss the possibilities of using electronic information sources in producing electronic learning materials. The peculiarities of electronic learning courses and their specific structure are analyzed. The conclusions are that direct usage of an electronic information source in producing electronic course material is impossible. Electronic learning courses should be treated as separate electronic information sources without identifying them with other electronic information sources such as electronic books, journals, etc.Key words: distance learning, electronic learning, electronic learning courses, electronic information sources.e-height: 18px;">