Sustainable agriculture synthesizes a variety of concepts associated with agricultural practices and their socio-economic impacts. In this article, some-requirements, for the development of sustainable-agriculture in Lithuania are analysed within the ecological economics framework. First, sustainable agriculture is discussed within the context of environmental economics. After this more theoretical part, the Common Agricultural Policy reforms, trends of sustainable agriculture in EU and requirements for the development of sustainable agriculture in Lithuania are elaborated.
Sustainable agriculture synthesizes a variety of concepts associated with agricultural practices and their socio-economic impacts. In this article, some-requirements, for the development of sustainable-agriculture in Lithuania are analysed within the ecological economics framework. First, sustainable agriculture is discussed within the context of environmental economics. After this more theoretical part, the Common Agricultural Policy reforms, trends of sustainable agriculture in EU and requirements for the development of sustainable agriculture in Lithuania are elaborated.
Sustainable agriculture synthesizes a variety of concepts associated with agricultural practices and their socio-economic impacts. In this article, some-requirements, for the development of sustainable-agriculture in Lithuania are analysed within the ecological economics framework. First, sustainable agriculture is discussed within the context of environmental economics. After this more theoretical part, the Common Agricultural Policy reforms, trends of sustainable agriculture in EU and requirements for the development of sustainable agriculture in Lithuania are elaborated.
Sustainable agriculture synthesizes a variety of concepts associated with agricultural practices and their socio-economic impacts. In this article, some-requirements, for the development of sustainable-agriculture in Lithuania are analysed within the ecological economics framework. First, sustainable agriculture is discussed within the context of environmental economics. After this more theoretical part, the Common Agricultural Policy reforms, trends of sustainable agriculture in EU and requirements for the development of sustainable agriculture in Lithuania are elaborated.
Sustainable agriculture synthesizes a variety of concepts associated with agricultural practices and their socio-economic impacts. In this article, some-requirements, for the development of sustainable-agriculture in Lithuania are analysed within the ecological economics framework. First, sustainable agriculture is discussed within the context of environmental economics. After this more theoretical part, the Common Agricultural Policy reforms, trends of sustainable agriculture in EU and requirements for the development of sustainable agriculture in Lithuania are elaborated. ; Pagal nuosavybės teisių ekonomikos teoriją, rinkos, sutarčių laisvė ir privati nuosavybė turi stiprų paveiki ekonominiam efektyvumui ir skatina mažesnių sandorių kaštus, palyginti su kitais koordinavimo mechanizmais. Tinkamai funkcionuojančios rinkos skatina socialinės gerovės augimą. Bet šiuo atveju tik pelno motyvas skatina ekonominę veiklą. Tinkamesnė institucinė sąranga yra būtina skatinti darnią veiklą. Veiklos, turinčios įtakos aplinkai, kaštai turi būti įtraukti į rinkos kainas. Problema yra ta, kad rinka orientuojasi į trumpalaikį pelną. Be tinkamos institucinės sąrangos pelno motyvas gali skatinti nedarnų išlaidų taupymą, kraštovaizdžio keitimą, biologinės įvairovės mažėjimą ir gyventojų mažėjimą kaimuose.Taigi, ar rinka gali skatinti darnaus žemės ūkio plėtrą? Esminė sąlyga - turi būti institucijos ir mechanizmai, kurie skatintų išorės veiksnių pavertimą vidiniais bei ilgalaikių ir tarp skirtingų kartų atsirandančių kaštų ir naudos įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą. Todėl galima sakyti, kad judėjimas darnesnio žemės ūkio link faktiškai yra institucinių pokyčių procesas, žaidimo taisyklių ir įgyvendinimo mechanizmų, kurie skatintų darnaus žemės ūkio veiklą, sukūrimas. Laipsniška institucijų evoliucija (endogeniniai pokyčiai) galėtų būti dažniausias sprendimas. Bet kai kuriais atvejais pirmenybė gali būti teikiama revoliuciniams pokyčiams. To reikalauja "institucinės inžinerijos" (egzogeninių pokyčių). Evoliucinių institucinių pokyčių pranašumas tas, kad formalios taisyklės dažnai yra paremiamos neformalių taisyklių. O "institucinės inžinerijos" atveju yra didesnis pavojus išbalansuoti institucijas, o tai padidintų kontrolės kaštus.2003 m. ES pradėta fundamentali Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽP) reforma, kuri iš esmės pakeis žemės ūkio sektoriaus paramos sistemą. Naujoji BŽP bus skirta vartotojams ir mokesčių mokėtojams, varomajai jėgai, o ES ūkininkai galės gaminti tai, ko reikia rinkai. Ateityje dauguma subsidijų bus mokama nepriklausomai nuo gamybos apimčių. Naujieji "vieni mokėjimai ūkiui", kurie yra naujosios schemos pagrindas, bus susieti su aplinkos, maisto saugumo ir gyvulių gerovės standartais.Kalbant apie ekologinės žemdirbystės raidos Europoje tendencijas, pažymėtina, kad:1) daugumoje ES šalių ekologiniai ūkiai vidutiniškai yra didesni už tradicinius ūkius, o darbo sąnaudos yra 10-20% didesnės negu įprastuose ūkiuose, o tai potencialiai leidžia sukurti naujas darbo vietas kaime, bet to, laipsnis labai priklauso nuo ūkio tipo;2) plėtojant organinę žemdirbystę derliai bendru atveju yra mažesni, negu ūkininkaujant tradiciniu būdu, bet derliaus skirtumas labai priklauso nuo žemės ūkio kultūrų;3) svarbus ekologinių ūkių pelningumo aspektas; yra galimybė gauti didesnes ekologiškai pagamintų produktų kainas palyginti su tradiciniu būdu pagamintais produktais.Lietuvos integracija į ES sukelia būtinumą gaminti tik konkurencingas prekes, t. y. konkurencingus žemės ūkio produktus. Taip pat būtina taikyti išlaidų požiūriu efektyvius ūkininkavimo metodus, aplinkai tinkamą ir socialiai priimtiną įrangą. Tai kelia uždavinį spręsti ekonomines, ekologines ir socialines problemas kompleksiškai. Šiuo požiūriu viena iš geriausių vadybos sistemų yra ekologinis žemės ūkis.Ekologinis ūkininkavimas turi tapti svarbus ir Lietuvos žemės ūkio plėtros nacionalinėje strategijoje. Organinės žemdirbystės plėtra yra svarbi Lietuvoje, nes ji sukuria reikalingas sąlygas stiprinti vietos rinką, didinti šalies eksporto potencialą ir spręsti socialines problemas (pvz., nedarbo).Yra visos prielaidos ekologinių produktų gamybai Lietuvoje: palanki ekologinė situacija, valstybės parama, besiplečianti vietos ir užsienio rinka ekologiniams produktams, tarptautini pripažinimą turinti ekologinių ūkių sertifikavimo įstaiga "Ekoagros". 1993 m. sertifikuoti pirmieji ekologiniai ūkiai, o 2000 m. jau veikė 230 ekologinių ūkių ir 8 perdirbimo bei 11 prekybos įmonių. 2002 m. buvo 393 ekologiniai ūkiai, užėmę apie 9000 ha žemės ūkio naudmenų, ir jie buvo įkurti visuose Lietuvos regionuose. Tikrai ekologiniai buvo 36% ūkių, o kiti ūkiai yra pereinamojo laikotarpio.Vidutinis ekologinis ūkis 2002 m. buvo 22 ha ir buvo didesnis; tradiciškai ūkininkaujančio ūkio dydis buvo apie 12 ha. Ekologiniai ūkiai yra mišrūs, t. y. jie augina skirtingus produktus: grūdus, bulves, gyvulininkystės produktus. Tik keletas ūkių yra specializuoti auginti daržoves, vaisius, uogas, vaistažoles ar medaus produktus.Galima teigti, kad Lietuvoje jau susiformavo gamybos grandinė "iš lauko ant stalo": yra sertifikuotų malūnų, duonos kepyklų ir kitų gamybos įmonių. Gaminama apie 120 skirtingų organinių produktų.Svarbus ekologinių ūkių pelningumo aspektas - galimybė gauti didesnes kainas nei organinius produktus, palyginti su pagamintais tradiciniu būdu. Gaunamos organinių produktų vidutinės kainos priklauso nuo skirtingų marketingo kanalų kainų lygio ir prekių realizacijos per šiuos pardavimo kanalus. Tyrimai parodė, kad tik 45% sertifikuotų ekologiškų produktų buvo parduoti kaip ekologiški ir gautas 20-40% priedas prie kainos. Bet kol kas ekologiškų produktų marketingas yra silpnai išvystytas, O labiausiai paplitęs pardavimo kanalas yra tiesioginiai ūkininkų pardavimai ar produktų realizavimas turguose.VIS dėlto reikia pabrėžti, kad Lietuvos ekologinis žemės ūkis yra dinamiškiausias šalies žemės ūkio sektorius ir 2006 m. turėtų užimti apie 0,5% visų žemės ūkio naudmenų.Darnus žemės ūkis aprėpia daugeli koncepcijų, susijusių su žemės ūkio praktika ir jos socialiniu-ekonominiu poveikiu. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami ekologinės ekonomikos teorijos požiūriu reikalavimai darnaus žemės ūkio plėtrai Lietuvoje. Pirmiausia darnus žemės ūkis apibūdintas aplinkos ekonomikos kontekstu. Po to aptarta Bendroji žemės ūkio politika, ekologinės žemdirbystės tendencijos Europos Sąjungoje ir darnaus žemės ūkio plėtros Lietuvoje reikalavimai.
The ecological agriculture as a underlying activity supporting bio production, contributing to the landscape management, to people and animals welfare and healthy represents very specific activity, limited by the legislative, possibilities act. It is necessary to try to resolve, actual situations on local, region, state and interstate lines; as well on producers, processors and trade. Marketing must cover all these ranges and relations namely in the conditions: more expensive actions, more information, more knowledge, including economic effects as a task with effect problem solving. The main problem in our economy is, the subvency future aimed rather neither at the product support or the rural development and landscape ecology. The economic disposes of some marketing activity and the marketing activities can influence the state, region and farm's business results. The ecological agriculture is having quite special problems. Some of them are discussed in this contribution.
The purpose of the article is to determine the directions of integration processes in the development of entrepreneurial activity in the agricultural sector of the economy. Research methods. Using statistical and graphical methods, the state and trends of integration transformations of agricultural enterprises in Ukraine were assessed. Research results. The dynamics of changes in the number of agricultural enterprises in Ukraine during 2013-2019, their structure on the basis of legal status, scope and results of activities are analyzed and the relevant conclusions on the ways of development of integration processes in the agricultural sector are formed. The functioning of agrarian business entities of different sizes has been studied. The integration potential of small business entities in the agricultural sector has been identified. The dynamics of the main production indicators of small and micro enterprises is given, their share in the total volume of agricultural production is determined. Also, small forms of management due to integration and cooperative processes provide an opportunity to develop in rural areas, making financial contributions to local budgets, while large enterprises (agricultural holdings) usually have minimal impact on the development of rural economy and rural areas. The main segments of agricultural production (such as potatoes, vegetables, fruits and berries) in which households play a key role are identified. Priority areas for the development of personal farms have been identified, in particular, through the creation of family farms and their association in cooperatives, etc. The information base of the study is the scientific achievements of leading domestic and foreign scientists, analytical data of the State Statistics Service of Ukraine. On the basis of the obtained results the social and economic expediency of development of cooperative forms of management in the countryside and integration of small-scale agricultural producers is substantiated. Scientific novelty. It is proposed to turn personal peasant farms into family farms as components of integration formations in agrarian business. Practical significance. The state of business structures of the agricultural sector of the Ukrainian economy is assessed and the prospects and advantages of the development of integration formations and cooperation in the sustainable development of rural areas are outlined. Tabl.: 8. Figs.: 1. Refs.: 20.