Suchergebnisse

The indicators for the evaluation of regional development processes are influenced by a great number of interrelated factors. While investigating sustainable or unsustainable growth, the relation between employment and workplaces, the alternation of the quality of life and the status of health, etc. must be taken into consideration. It is quite complicated to find an appropriate evaluation mechanism for the recognition of regional inequalities. As the alternation of the processes of restructuring and development is quite fast, new relationships, which are observed in the period of the contemporary crisis, influence new types of the consequences of economic development as well as the methods for its evaluation. The paper aims to assess the extent of regional inequalities by using an approach to the evaluation of some differences among developing regional areas based on the NUTS 3 level. The results of the application of the mentioned methodology are demonstrated by evaluating the processes of regional development in Lithuania. The application of the state-of-the-art scientific methods and tools allows to provide empirical evidence regarding the dynamic processes of regional development. The evaluation of statistical data allows to recognize the inequalities; econometric methods are used for the analysis of the changes of per capita incomes and their basic components as well as the level of labour productivity and employment rate. The proposed approach allows to evaluate the levels of inequality, especially by using the statistical data regarding the income growth in the Lithuanian regions, and the rise of labour productivity gap. Econometric models used to analyse the impact of the capital/labour ratio on labour productivity are discussed in the paper. Calculated technical progress parameters show that annual growth of technical progress is, in fact, the highest in leading regions with strong economies of agglomeration and technological development and that the Lithuanian regional policy is relatively ineffective in raising technological progress growth. ; Regionų vystymosi procesus vertinantys rodikliai yra susiję su daugeliu tarpusavyje susijusių veiksnių. Norint tinkamai įvertinti regionų vystosi darnios ar nedarnios veiklos požymius, reikia nagrinėti tokius gana sudėtingus savo struktūra veiksnius kaip ekonominis augimas, užimtumo ir darbo vietų santykis, gerovės ir gyvenimo kokybės kaita, regiono gyventojų sveikatos būklės pokyčiai ir kita. Norint rasti tinkamą regioninių skirtumų atpažinimo ir vertinimo sistemą, reikia spręsti gana sudėtingus rodiklių sąveikos, restruktūrizavimo ir plėtros procesų analizės uždavinius. Kadangi regioninio vystymosi procesų kaita nagrinėjamu laikotarpiu gana sparti, atsiranda nauji santykiai, kurie mus įpareigoja analizuoti veiksnius, darančius įtaką ir ekonominės krizės laikotarpiu. Nagrinėtina įtaka naujai atsirandančių santykių kaitai ir ekonominiam vystymuisi. Straipsnyje aptariami metodai, leidžiantys įvertinti regioninio vystymosi netolygumų mastą. Autoriai siūlo taikyti regionų vertinimo metodą, grindžiamą besivystančių regionų trijų lygių skirtumų lyginimo metodika. Šio metodo taikymo rezultatai pateikiami vertinant Lietuvos apskričių vystymosi procesus. Vertinant regionų plėtros procesus taikomos priemonės grindžiamos empiriniais ir dinaminiais daugiakriteriais statistiniais komponentais. Vystymosi netolygumai yra atpažįstami iš statistinių duomenų įvertinimų, taikant tam tikrus ekonometrinius metodus. Analizuojami pajamų, tenkančių vienam gyventojui, pokyčiai, jų struktūra, darbo našumo ir užimtumo lygis. Siūlomas metodas, naudojant Lietuvos regionų statistinius duomenis ir pajamų augimo, darbo našumo atotrūkio didėjimo, techninės pažangos rodiklius leidžia vertinti regionų vystymosi netolygumo lygį. Straipsnyje apžvelgiami užsienio investicijų, kapitalo pritraukimo faktoriai, darbo santykį, darbo našumą analizuojantys ekonometriniai modeliai. Gauti vertinimo rezultatai parodo pirmaujančių ir atsiliekančių regionų techninės pažangos skirtumus.

N/A

The problems and priorities of increasing the efficiency and competitiveness of national economies are described and analyzed. Regional specialization and development of a network of clusters as the main directions of social and economic development are discussed. The most important problems: development and modernization of national economies under conditions of globalisation and market internationalisation; national economy as a system and as an integral entity of economic activities. The most important priorities: formulation of principles of increasing the efficiency and competitiveness of national economies; formulation of priorities in economic development strategies, especially for transition countries; development of the idea of "oazes" as a system of special conditions for social economic growth; concrete solutions for the innovation activities in Lithuania, other Baltic and other Central and East European countries. The idea of "oases" as a new form of clusterization is described. ; Pastaruoju metu sparčiai reiškiantis rinkų internacionalizavimui bei globalizacijai atsiranda būtinybė naujai suvokti nacionalinių ekonominių sistemų prasmę ir reikšmingumą bendrojoje tarptautinėje ekonomikoje, taip pat įvertinti kiekvienos nacionalinės ekonomikos tolesnės raidos perspektyvas, atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio socialinės ekonominės pažangos tendencijas, į konkurencijos intensyvumą ir jos formų įvairovę.Spartėjančių pokyčių sąlygomis iškyla kiekvienos nacionalinės ekonomikos, kaip tarptautinėje ir globalioje ekonominėje sistemoje veikiančio subjekto, efektyvumo ir konkurencingumo problema.Šios problemos iškėlimą lemia tai, kad kiekvienoje nacionalinėje ekonomikoje turi būti nuolat plėtojami gebėjimai užtikrinti vis labiau kylančius efektyvumo ir konkurencingumo didinimo reikalavimus.Nacionalinės ekonomikos, kaip sistemos ir kaip globaliose bei tarptautinėse rinkose besireiškiančio vientiso ekonominės raidos subjekto, efektyvumo ir konkurencingumo didinimo problemos suvokimo ir sprendimo dėlei turi būti apibrėžtos šią problemą formuluojant vartojamos sąvokos. Iš jų ypač pažymėtinos nacionalinės ekonomikos kaip sistemos ir kaip vientiso ekonominės raidos subjekto sąvokos; šios sąvokos gali būti apibrėžiamos taip:• nacionalinė ekonomika, kaip sistema, gali būti suprantama kaip nacionalinės valstybės reguliavimo srityje sukaupta ekonominių potencialų bei ekonominės veiklos sričių visuma, sudaranti nacionalinės valstybės ir jos visuomenės egzistencijos bei pažangos ir raidos ekonominį pagrindą ir pasižyminti tais sistemos požymiais, kurie išreiškia vidinės sąveikos ryšius ir bendras raidos orientacijas,• nacionalinė ekonomika, kaip vientisas ekonominės raidos subjektas, veikiantis rinkų internacionalizavimo ir globalizacijos sąlygomis, gali suprantamas kaip tarptautinėse ir globaliose erdvėse savo šalies nacionalinius interesus kompleksiškai realizuojantis ekonominės veiklos subjektas, savimi apimantis visus savo valstybės ir visuomenės gebėjimus ekonominio gyvenimo srityje.Siekiant tinkamai spręsti nacionalinės ekonomikos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo problemą yra būtina apibrėžti nacionalinės ekonomikos efektyvumo ir konkurencingumo principus.Tokių principų tarpe svarbiausieji yra šie:• pridedamosios vertės, kuriamos nacionalinėje ekonomikoje, didinimo principas, išreiškiantis nacionalinės ekonomikos efektyvumo bei jo augimo prasmę,• nacionalinei ekonomikai būdingos specializacijos racionalumo bei nacionalinės ekonomikos struktūros optimalumo racionalios specializacijos) principas, išreiškiantis nacionalinės ekonomikos konkurencingumo prasmę.Labai efektyvus būdas spręsti prioritetines socialinės ekonominės raidos problemas yra "oazių" idėjos įgyvendinimas."Oazių" idėjos esmė yra ta, kad, nustačius tam tikrus prioritetus, visos šalies, tam tikro verslo sektoriaus ar regiono mastu yra sudaromos ypač palankios sąlygos socialinei ekonominei raidai, mokslo ir technologijų pažangai, inovacijoms ir investicijoms: svarbiausia tai, jog šios ypač palankios sąlygos yra sudaromos kryptingai adekvačiai nustatytiems prioritetams."Oazių" prioritetais gali būti:• tam tikrų socialinės ekonominės raidos problemų išsprendimas arba tam tikrų tikslų pasiekimas visos šalies mastu, atskiruose verslo sektoriuose ar šalies regionuose.• kompleksinis tam tikro verslo sektoriaus, ūkio šakos ar tam tikros grandies viešajame sektoriuje išvystymas, užtikrinant aktualių visos šalies ar tam tikro sektoriaus modernizavimo problemų išsprendimą,• kompleksinis tam tikro regiono išvystymas, užtikrinant regionui aktualių modernizavimo problemų išsprendimą.Ypač palankiomis sąlygomis, sudaromomis "oazėms" ar "oazėse" gali būti laikomos tokios:• valstybės sudaromos lengvatinės apmokestinimo ar kreditavimo sąlygos,• papildomas finansavimas iš įvairių fondų (pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų),• palankus politinis, socialinis, psichologinis klimatas, taip pat palankios organizacinės sąlygos konkretiems projektams įgyvendinti.Sąlygų "oazėms" ar "oazėse" palankumas gali pasireikšti tuo, kad "oazėse" yra kryptingai sukoncentruojami visi tam tikriems tikslams pasiekti ar tam tikroms problemoms išspręsti reikalingi ištekliai: tai reiškia, kad "oazių" sukūrimo pagrindu tiek visos šalies, tiek ir atskirų verslo sektorių ar regionų mastu gali būti sprendžiamos būtent prioritetinės socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos problemos."Oazių" idėjos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip svarbi prielaida kompleksiškai plėtoti inovacijas ir tuo pačiu visapusiškai aktyvinti socialinę ekonominę pažangą.