Suchergebnisse

nuo 2017 m. Žurnalas leidžiamas tik elektroninėje versijoje ; Žemės ūkio politikos gairėse po 2020 m. akcentuojamas svarbus šeimos ūkių veiksnys – darnus ekonominis vystymąsis. Mokslinė problema – kokios yra šeimos ūkio darnaus ekonominio vystymosi tendencijos ir kokios rekomendacijos darnumui skatinti? Tendencijų nustatymui buvo naudotas šeimos ūkių darnaus ekonominio vystymosi indeksas. Šio indekso tinkamumas šeimos ūkių darnaus ekonominio vystymosi vertinimui patikrintas naudojant Kruskal-Wallis testą bei hierarchinę klasterinę analizę. Naudojant standartizacijos lygtį nustatytos indekso ribos. Indekso savybės leidžia sudartyti šeimos ūkio darnaus ekonominio vystymosi klasifikavimo tipų modelius, kurie suformuoti k-vidurkių klasterio metodu. Nustatyti devyni darnaus ekonominio vystymosi šeimos ūkių tipai. Atlikta Lietuvos šeimos ūkių darnaus ekonominio vystymosi tipų analizė pagal specializaciją, nustatytos priežastys lėmusios tokią situaciją ūkiuose ir pateikti pasiūlymus darnumui skatinti ; The Common Agricultural Policy post-2020 emphasizes that sustainable economic development is an important factor of family farms. Scientific problem: the trends of sustainable economic development of family farms and the recommendations for promotion of sustainability. Re-search aim: to provide suggestions on promotion of sustainability upon assessment of the trends of sustainable economic development of the Lithuanian family farms. Family farm sustainable economic development index has been used for identification of the trends. Nine types of sustainable economic development of family farms have been identified. Analysis of the types of sustainable eco-nomic development of Lithuanian family farms by specialization has been conducted and the causes which have determined the situation at the farms have been identified ; Vytauto Didžiojo universitetas ; Žemės ūkio akademija

In developing the measures of agriculture policy and purposeful usage of EU funds, also for financial organisations, farmers, advisors and scientists it is important to predict farm bankruptcy. This makes it possible to formulate the scientific problem: what is the likelihood of bankruptcy of different kinds of family farms? The aim of the investigation is to present the likelihood of the Lithuanian family farms bankruptcy based on the economic size and type of farming by analysing financial indicators of farms. Farm-level panel data for the year 2014–2016 from Farm Accountancy Data Network (FADN) was used. The estimated distribution of farm groups based on farm economic size demonstrated that about 40–60% of small farms were in the low likelihood of bankruptcy area. The share of cereals, oilseeds and protein crop farms in the high likelihood of bankruptcy area fluctuated from 13% till 30% during the year 2014–2016. The farm distribution by economic size and type of farming showed that more than 40% of small dairy farms had the high likelihood of bankruptcy in the year 2015–2016, as well as 30% of medium and large cereals, oilseeds and protein crops farms in 2016. ; Formuojant žemės ūkio politikos priemones ir siekiant tikslingai panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas, svarbu numatyti galimą ūkio bankrotą. Tai labai aktualu ne tik politikams, bet ir ūkininkams, finansinio sektoriaus atstovams, konsultantams bei mokslininkams. Mokslinė problemasprendžiama atsakant į klausimą – koks bankroto galimumas skirtingų tipų šeimos ūkiuose? Tyrimo tikslas – išanalizavus Lietuvos šeimos ūkių finansinius rodiklius, pateikti bankroto galimumą pagal ekonominį ūkio dydį ir ūkininkavimo tipą. Tyrime analizuoti Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) ūkio lygio 2014–2016 m. tų pačių ūkių duomenys. Ūkių grupių pasiskirstymas pagal ūkių ekonominį dydį parodė, kad 40–60 proc. mažų ūkių bankroto tikimybė yra nedidelė. Javų, rapsų, ankštinių augalų grūdams ūkių grupėje bankroto tikimybė buvo nuo 13 iki 30 proc. ūkių, priklausomai nuo nagrinėjamų metų. Analizė pagal ūkių ekonominį dydį ir ūkininkavimo tipą parodė, kad aukšta bankroto tikimybė grėsė daugiau kaip 40 proc. mažų pieno ūkių 2015–2016 m. ir daugiau kaip 30 proc. vidutinių ir didelių javų, rapsų, ankštinių augalų grūdams ūkių 2016 m.

One of the main goals of the government is to provide public goods to the citizens of the country. In the provision of public goods, the government of each country incurs various expenditures, which are covered by the revenue collected from taxes. One of the tasks of an optimal tax system is to provide various benefits from the government to taxpayers – only then will they be willing to pay taxes. The design of an optimal tax system depends on many external factors, as well as on the behaviour of taxpayers, which is determined by the satisfaction of their interests. One group of taxpayers is family farms. This group stands out for its intertwined personal (family) interests and business interests. The research presented in the dissertation emphasizes the need to ensure the level of government income by minimizing the tax burden of family farms and evaluating scientific methods aimed at designing an optimal tax system, combining the interests of family farms and the government. A multi-objective programming approach was used to design a model of an optimal tax system that combines the interests of family farms and the government. Data from family farms engaged in agricultural activities and keeping accounting records and providing information on the production and financial activities were used in the empirical research. Depersonalized 2014–2017 data of financial statement from Lithuanian family farms collected with the help of the Lithuanian Agricultural Advisory Service, was used. The optimal Lithuanian tax system was evaluated by applying a genetic algorithm to the created model of an optimal tax system combining the interests of family farms and the government using a multi-objective programming method. The reliability of the optimal tax system combining the interests of family farms and the government was checked, the economic, environmental and social assessment of the model was performed, and the recommendations of the Lithuanian tax system was presented. ; Vienas iš pagrindinių valdžios tikslų – teikti viešąsias gėrybes savo šalies piliečiams. Teikiant viešąsias gėrybes kiekvienos šalies valdžios sektorius patiria įvairių išlaidų, kurių padengimą sąlygoja surenkamų mokesčių pajamos. Vienas iš optimalios mokesčių sistemos uždavinių – užtikrinti mokesčių mokėtojams įvairias naudas iš valdžios, – tik tuomet jie bus linkę mokėti mokesčius. Optimalios mokesčių sistemos kūrimas priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, taip pat ir nuo mokesčių mokėtojų elgsenos, kurią sąlygoja interesų tenkinimas. Viena iš mokesčių mokėtojų grupių yra šeimos ūkiai. Ši grupė išsiskiria dėl persipynusių asmeninių (šeimos) interesų ir verslo interesų. Disertacijoje pristatomuose tyrimuose pabrėžiama būtinybė užtikrinti valdžios pajamų lygį, minimizuojant mokesčių naštą šeimos ūkiams ir įvertinant mokslinius metodus, kuriais siekiama formuoti optimalią mokesčių sistemą, derinant šeimos ūkių ir valdžios interesus. Formuojant optimalios mokesčių sistemos modelį, derinantį šeimos ūkių ir valdžios interesus, taikytas daugiakriterio programavimo metodas. Empiriniame tyrime naudoti šeimos ūkių, užsiimančių žemės ūkio veikla ir tvarkiusių buhalterinę apskaitą bei teikusių informaciją apie gamybinę ir finansinę šeimos ūkio veiklą, duomenys. Naudoti nuasmeninti 2014–2017 m. Lietuvos šeimos ūkių finansinių ataskaitų duomenys, surinkti padedant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Įvertinta optimali Lietuvos mokesčių sistema, taikant genetinį algoritmą sukurtam daugiakriterio programavimo optimalios mokesčių sistemos modeliui, derinančiam šeimos ūkių ir valdžios interesus. Patikrintas optimalios mokesčių sistemos, derinančios šeimos ūkių ir valdžios interesus, patikimumas, atliktas ekonominis, aplinkosaugos ir socialinis modelio vertinimas, pateiktos Lietuvos mokesčių sistemos rekomendacijos. ; Bioekonomikos plėtros fakultetas ; Bioekonomikos tyrimų institutas