Suchergebnisse

Šiame darbe aptariama QWERTY klaviatūros ir jai alternatyvių klaviatūros išdėstymo būdų konkurencija; nagrinėjami klaviatūrų palyginimo ir vertinimo kriterijai; apibendrinami Europoje naudojamų lotyniškos abėcėlės klaviatūrų ypatumai; aptariami Lietuvoje naudojamų klaviatūrų privalumai ir trūkumai, pristatomas 'skaičiukinės' klaviatūros visavertiškumo padidinimo būdas; aptariamas lietuviškų raidžių išdėstymas QWERTY klaviatūros mobiliuosiuose telefonuose ir delniniuose kompiuteriuose;pateikiamos išvados.Problems of Lithuanian keyboard layouts and their solutionsSaulius Maskeliūnas
SummaryThe paper presents an overview of keyboard layouts: QWERTY and other layouts competing with it, European keyboards for languages based on Latin alphabet; criteria for comparison of alternative keyboard layouts are indicated. Two competing Lithuanian keyboard layouts are contrasted: QWERTY (with Lithuanian diacritical letters on the row of numbers), and ĄŽERTY (Lithuanian standard LST 1582:2000 layout). It is shown how to increase the maturity of the Lithuanian QWERTY keyboard: adding the possibilities to type Lithuanian double and single quotation marks, dash, acute accent ("Liet"), and accented letters ("Lietkirt"); the corresponding DLL and setup packages are built and given for free usage. The question of possible Lithuanian keyboard layouts on various mobile devices is considered, as well.

The article presents analysis and typological classification of legal regulation of lobbying in other countries and looks for the reasons of failure to legitimize lobbying activities in Lithuania which would serve as important preventive measure against corruption. It discusses the reasons why lobbying regulation is usually ineffective. In Lithuania, institutionalization of legitimate lobbying faces problems of effectiveness of legal regulation, of integrity and of the legitimacy of legal regulations. The current institutional, socio-cultural and legal regulative factors are not favorable to regulation of lobbying in Lithuania. That, however, should not mean that there should be no effort to implement effective, fair and democratic regulations on the. Adapted from the source document.

Publikuojamas amerikiečių etnografo, antropologo ir lingvisto F. Boaso straipsnio "Kai kurios visuomenės mokslų metodologijos problemos" vertimas. Autorius aptaria visuomenės mokslų metodologijos problemas, su kuriomis jis susiduria kaip antropologas. Teigiama, kad individą galima suprasti tik kaip dalį visuomenės, kuriai jis priklauso, ir kad visuomenę galima suprasti tik ją sudarančių individų tarpusavio santykių pagrindu. Visuomenės mokslų problemos susijusios su pavienių individų ir jų grupių reakcijų į išorinius stimulus formomis, su jų tarpusavio sąveikomis ir su šių procesų sukurtomis socialinėmis formomis. Nagrinėjami gyvulio ir žmogaus socialinio elgesio skirtumai, primityvios kultūros sričių sąveika, kultūros santykis su geografinėmis sąlygomis. Autorius kritikuoja bandymus susieti socialinę organizaciją ir ekonomines sąlygas bei aiškinimą, kad kultūros formos priklauso vien nuo ekonominių sąlygų. Mėginimai suformuluoti bendruosius kultūros integracijos dėsnius neduoda reikšmingų rezultatų. Bandymai nustatyti įvairių kultūros pusių santykius reiškia, kad būtinai reikia tirti jų ryšių dinamiką.

Straipsnio tikslas – apžvelgti ir palyginti valstybės Prezidentų rinkimų problemas I ir III Seimuose, parlamento ir Prezidento santykius bei šių Seimų paleidimo peripetijas. Pagrindinis šaltinis – Seimų stenogramos bei Seimo Liaudininkų frakcijos posėdžių protokolai, kurie saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skaitykloje[1]. Deja, šiuose šaltiniuose neatsispindi Seimo ir Prezidento santykiai, todėl papildomos medžiagos reikia ieškoti to laikotarpio periodikoje, kadangi Lietuvoje neišlikęs Seimo archyvas.

Problems of Epistemology and Political Philosophyin the Academic DiscourseJovilė Kotryna Barevičiūtė an>

Geokodavimas yra procesas, kai tekstinis vietos aprašas transformuojamas į geografi nes koordinates. Vienas iš dažniausiai naudojamų vietos aprašymo būdų yra pašto adresas, kurį sudaro gyvenvietės pavadinimas, gatvės pavadinimas, namo numeris ir kiti adreso elementai. Šiame straipsnyje nagrinėjamos lietuviškų adresų geokodavimo problemos, atsirandančios dėl adreso formatų įvairovės, netiksliai ir su rašybos klaidomis užrašomų adresų. Straipsnyje aprašyti geokodavimo procesoetapai ir juose naudojamų algoritmų principai. Pasiūlytas lietuvių kalbai pritaikytas LT-Soundex algoritmas, leidžiantis indeksuoti adreso elementus pagal fonetinį panašumą ir atlikti apytikslę paiešką.Lithuanian Address Geocoding: Problems and SolutionsViktoras Paliulionis
SummaryGeocoding is the process of converting of a textual description of a location into geographic coordinates. One of the most frequently used way to describe a place is its postal address that contains a city name, street name, house number and other address components. The paper deals with the problems of the geocoding of Lithuanian addresses. The main problems are variety of used address formats and possible typing and spelling errors. The paper describes the steps of the geocoding process and used algorithms. We propose a phonetic algorithm called LT-Soundex, adapted for the Lithuanian language and enabling to index addresses components by phonetic similarity and perform approximate address searching. It is used with Levenshtein distance for effective approximate address searching.;">

Professor Doctor Habilitatus R. Plečkaitis: Curriculum Vitae

Straipsnyje analizuojami Steigiamojo Seimo darbai švietimo srityje. Svarbiausi Steigiamojo Seimo priimti įstatymai šioje srityje buvo Lietuvos universiteto statutas ir Pradžios mokyklų įstatymas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo įteisintas privalomas pradinis išsilavinimas ir privalomas tikybos mokymas. Straipsnyje atskleidžiamos frakcijų ir kai kurių Seimo narių ideologinės nuostatos švietimo klausimais. Valdantysis Krikščionių demokratų blokas siekė įtvirtinti savo ideologines nuostatas, kurioms pritarė dauguma Lietuvos gyventojų, Liaudininkų ir Socialdemokratų frakcijų priešiškas nusistatymas dėl religijos trukdė suprasti Krikščionių demokratų bloko siekius ir eiti į kompromisus.

Renovation of apartment houses in the academic literature is identified as one of the most important housing policy areas. This is a complex phenomenon in rapidly aging Lithuanian housing stock conditions. In the scientific literature, the need for modernization of apartment houses is emphasized, but in Lithuania, there is the lack of interdisciplinary studies of this phenomenon. Often, this phenomenon is analyzed in engineering and from an economic point of view, but from a sociological point of view, practically there have been no analyzes. The aim of the article is to reveal the apartment houses renovation policy developments in Lithuania and to highlight the most important problems of renovation. Quantitative research data showed that only a small part of the houses is renovated under the Renovation program. Partial renovation of apartment houses is going on by themselves according to a population initiative. A large proportion of respondents are satisfied with the results, but they listed problems in updating blocks of flats. Without passivity of the population and financial problems, there are other very significant barriers to mass renovation: corruption in government, good construction companies and builders deficiency. Qualitative research results helped to highlight the most important home renovation problems, identify renovation incentives and barriers.

Straipsnyje nagrinėjama klasikinės akrasijos problemos transformacija egonomikoje – tarpdisciplininėje tyrimų srityje, metodologiškai susijusioje su postanalitine filosofija. Lyginami akrasijos apibrėžimai analitinėje (D. Davidsonas) filosofijoje, kur ji suprantama kaip laisvi sąmoningi veiksmai, priešingi geriausiam veikėjo sprendimui, ir egonomikoje, kur ji apibrėžiama kaip transtemporaliai nenuoseklus elgesys, taip pat akrasijos problemos kėlimo būdai. Nušviečiami įdomesni egonomikos rezultatai, pasiekti nagrinėjant veikėjo savikontrolės mechanizmus, didžiausią dėmesį skiriant asmeninių taisyklių veiksmingumo sąlygų tyrimams (J. Elsteris, G. Ainslie, R. Nozickas). Analizuojamas egonomikos (D. Parfitas) indėlis į filosofinio mąstymo tradiciją, kvestionuojančią monolitinio subjekto sąvoką, atskleidžiamos paralelės ir ryšiai tarp savikontrolės ir racionalių veikėjų kooperacijos problemų. Parodomi panašumai ir skirtumai tarp subjekto analizės egonomikoje ir jo "ekspropriacijos" kontinentinėje filosofijoje. Remiantis D. C. Dennetto pateikta žmogiškojo elgesio aiškinimų metateorine analize, egonomika vertinama kaip atskiras "homunkuliarinio funkcionalizmo" strategijos pritaikymas, euristiškai panaudojantis intencionalinės nuostatos konceptualinius išteklius pakeliui į elgesio aiškinimą konstrukcinėje nuostatoje.

Aprašoma 1975 m. gegužės 5 d. vykusi konferencija, skirta socialinių vertybių problemoms. Pranešimuose buvoma gvildenamos šios problemos: socialinių vertybių kaip sudėtingo reiškinio išsami empirinė charakteristika, dorovinių vertybių klausimas, estetinės vertybės, humanizmas, meno specifika ir meno vertybės, tuometinės sovietinės visuomenės vertybės, vertybinių orientacijų ir individo veiklos motyvacijos sąveika, darbas, kaip svarbiausia gyvenimo vertybė, ir kita. Taip pat buvo apžvelgta amerikiečių kultūrinės antropologijos atstovo J. Merdocko kultūros kitimo koncepcija.