Suchergebnisse

Ginkluotų konfliktų metu daroma žala ugdymo įstaigoms ir ugdymo procesui prisideda prie Vaiko teisių konvencijoje apibrėžtos vaiko teisės į išsilavinimą pažeidimų, nesudaromos lygios galimybės vaikams įgyti išsilavinimą, formuojasi sąlygos didėti atskirčiai. Net ir konfliktui pasibaigus švietimo sistema susiduria su iššūkiais. Šio straipsnio objektas – švietimo sistema pokonfliktiniuose kontekstuose. Straipsnyje apjungiamos autorių, aprašančių švietimo sistemos problemas pokonfliktiniuose kontekstuose, bei autorių, siūlančių prioritetų nustatymo loginį pagrindą, įžvalgos ir pateikiamas autorės adaptuotas galimas (teorinis) spręstinų švietimo iššūkių modelis. Straipsnio autorės siūlomas sprendinys, remiasi prielaida, kad pokonfliktiniuose kontekstuose veikiančios institucijos atsiduria kritiniame taške, kuriame atsiranda galimybė daryti pokyčius švietimo sistemoje. Prielaida formuluojama racionalaus pasirinkimo institucionalizmo idėjų kontekste. Rengiant straipsnį derinti dokumentinio tyrimo bei teorinio modeliavimo metodai.

Šio straipsnio tikslas – ištirti moterų karių karjeros galimybes Lietuvos kariuomenėje. Straipsnyje aptariama karjeros samprata, karių karjeros teisinis reglamentavimas. Empirinė straipsnio dalis remiasi originaliu moterų puskarininkių nuomonės tyrimu, kuris buvo atliktas 2019 m. pabaigoje mechanizuotoje pėstininkų brigados vadovybėje "Geležinis Vilkas". Ištyrus moterų puskarininkių nuomonę nustatyta, kad teisinė bazė, reglamentuojanti karių karjerą Lietuvos kariuomenėje, yra vienoda tiek moterims, tiek vyrams, tačiau dalis tyrimo dalyvių nurodė, kad ši bazė yra nepakankamai palanki nėščioms ir vaikų priežiūros atostogose esančioms moterims, nes, pavyzdžiui, vaikų priežiūros atostogose esančios moterys neretai perkeliamos į personalo rezervą, o jų pareigas užima kiti kariai ir pan. Tiriamųjų nuomonė apie moterų galimybes, lyginant su vyrais, siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje išsiskyrė, nes dalis tyrimo dalyvių manė, jog moterų ir vyrų galimybės yra lygios visose jų profesinės veiklos srityse, o kitos teigė, kad galimybės lygios tik administravimo, aptarnavimo ir panašiose sferose. Nustatyta, kad daliai moterų puskarininkių yra sunku lygiomis sąlygomis su vyrais siekti vertikalios kario karjeros, kad mažai moterų karių užima vadovaujančias pareigas kariuomenėje, t. y. siekiant vertikalios karjeros moterys neretai susiduria su "stiklinių lubų" fenomenu. Taip pat nustatyta, kad kariuomenėje moterims karėms egzistuoja geresnės galimybės siekti horizontalios karjeros. Prie moterų karjerą kariuomenėje skatinančių veiksnių galima priskirti jų asmeninę motyvaciją bei finansines, materialines ir nematerialines paskatas, o prie trukdančių – kariuomenėje vis dar egzistuojančius stereotipus, vadų asmeniškumus, moterų neįtraukimą į sprendimų priėmimo procesą ir kt.