Psichikos negalią turinčių asmenų globa Lietuvoje: priklausomybė nuo paveldėtos paslaugų teikimo kultūros

In: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, Band 6, S. 87-96

Abstract

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikaVasaros g. 5, tel. (+370 5) 261 10 43. El. paštas: dainius.puras@gmail.comVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, Tel. (+370 5) 266 76 10. El. paštas: egle.sumskiene@gmail.com
Straipsnyje nagrinėjama sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globa didelėse uždarose stacionariose globos įstaigose. Iki Sovietų Sąjungos žlugimo šios įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliavo sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto individus. Tvirtas šių įstaigų pozicijas to meto socialinės apsaugos sistemoje lėmė ideologinės priežastys, dominuojantis defektologijos mokslas, sukurta materialinė ir teisinė bazė, neigiamas visuomenės nusistatymas sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, stacionarios globos sistema pasirodė esanti ypač atspari permainoms – ji ne tik atsilaikė prieš bandymus veiksmingai transformuoti, bet ir sulaukė investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Atkūrus Nepriklausomybę įvykusios permainos – darbuotojų mokymai, pastatų rekonstrukcija, paslaugų įvairovės didinimas – neatnešė institucinės kultūros, atskirties tradicijos permainų ir tik sustiprino stacionarios globos institucijų padėtį.Tai sudarė prielaidas Lietuvoje susiformuoti unikaliam sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globos būdui, kurį galima įvardyti kaip visuomenės ir valstybės raidai nepalankią ydingo sovietinio paveldo ir atsirinktų ES paramos bei vertybių kombinaciją.Pagrindiniai žodžiai: stacionari globa, psichikos ir intelekto sutrikimai, Europos Sąjunga, ideologija.Care for persons with memental disability: dependency on inherited culture of srevicesDainius Pūras, Eglė Šumskienė
SummaryGoal of this article is to identify main obstacles while transforming Lithuanian system of residential care for persons with mental and intellectual disabilities from repressive and isolating Soviet tradition to individualised community care. During the Soviet times the goal of large residential institutions was to take physical care after individuals with mental and intellectual disabilities as well as to isolate them from the rest of the society. These institutions were deeply anchored in the Soviet system of social assistance, based on the principles of defectology and stigmatizing attitudes towards persons with mental health problems. After collapse of the Soviet Union this system appeared to be eminently resistant to reforms: it withstood attempts of transformation and even managed to receive investments from the European Union structural funds thus strengthening the positions of large residential institutions over modern community care. More than two decades of investments in training of staff, reconstruction of buildings, modernisation of services and other components of mental health services in Lithuania have not resulted in the change of paradigm, as institutional culture and tradition of exclusion remains still very strong.Thus, current system of care for persons with mental and intellectual disabilities in Lithuania can be defined as a combination of strong effects of former Soviet system and selectively chosen components of modern mental health policy and services.Key words: residential care, intellectual and mental disabilities, European Union, ideology.