Ukrainos Karinės ir Ukrainos Nacionalistų (UWO-OUN) organizacijų santykių raida su Lietuva 1922-1938 ; The development of the relationship among Ukrainian military and Ukrainian nationalist organizations and Republic of Lithuania 1922-1938

In: https://hdl.handle.net/20.500.12259/108358

Abstract

Darbe siekiama išanalizuoti Ukrainiečių Karinės Organizacijos-Ukrainiečių Nacionalistų Organizacijos santykių raidą su Lietuvos Respublika. Darbo chronologinės ribos – nuo ryšių užmezgimo 1922 m. iki 1938 m. organizacijos lyderio pulk. Jevgenijaus Konovaleco mirties Roterdame. Pagrindinės priežastys lėmusios Lietuvos vyriausybės politikų ir intelektualų ryšių su UWO-OUN užmezgimą kilo dėl Lietuvos-Lenkijos konflikto dėl Vilniaus krašto. Ukrainiečius ir lietuvius netenkino orientacija į Antantės valstybes, o geopolitinė situacija ir prarastos teritorijos vertė ieškoti sąjungininkų. UWO-OUN priklausę nariai rengė pasikėsinimus, išpuolius ir sabotažo kampanijas, nukreiptas prieš Lenkijos valstybės aukščiausius pareigūnus. Dėl to Lenkijos slaptosios tarnybos ėmė persekioti J. Konovaleco vadovaujamą organizaciją. UWO-OUN nesugebėjo perkelti organizacijos struktūrų į Lenkijos aneksuotas Vakarų Ukrainos teritorijas, todėl J. Konovalecas kreipėsi į kitas valstybes – Čekoslovakiją, Vokietiją ir Lietuvą, konfrontavusias su Lenkija – tikėdamasis sulaukti pagalbos. Lietuvoje iš lietuvių intelektualų ir politikų kartu su UWO-OUN nariu Ivanu Revjuku buvo suformuota viena iš organizacijos atstovybių, kodiniu pavadinimu "Leniwka", kitaip dar žinoma, kaip Lietuvių-ukrainiečių draugija. Tyrimui atlikti buvo naudojami diachroninis, genetinis, aprašomasis ir analitinis metodai. Kadangi UWO-OUN atstovybes suformavo ne tik Lietuvoje sostinėje Kaune, bet ir kitose valstybėse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir t.t. todėl darbe buvo naudotąsi ir transnacionalinės istorijos vienu iš metodu perkėlimo istorija. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje pristatomi lietuvių ir ukrainiečių pirmieji ryšiai jų užmezgimo aplinkybės, Lietuvos pozicija Vakarų ukrainiečių atžvilgiu. Antrajame skyriuje analizuojamas Stepono Smoko pasikėsinimas į Lenkijos valstybės viršininką Józefą Klemensą Piłsudskį ir ryšių su Lietuva užmezgimas. Trečiajame skyriuje aptariamas Lietuvos vyriausybės politikų ir intelektualų politinis dialogas kartu su UWO-OUN organizacijos atstovais Kaune, analizuojama Lietuvos pozicija kilus nesutarimams tarp UWO-OUN ir VULR vyriausybės. Paskutiniajame - ketvirtajame skyriuje – nagrinėjama Lietuvių ir ukrainiečių kultūrinė veikla. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ukrainiečių tauta formavosi skirtingai. Vakarų ukrainiečių tautinis atgimimas buvo tolygus kitoms Vidurio Rytų Europos tautoms, tačiau nesugebėjus išlaikyti VULR valstybingumo emigracijoje, ukrainiečių karininkų iniciatyva susiformavo radikalios nacionalistinės organizacijos, kurios siekė nepriklausomos ir vieningos Ukrainos valstybės sudarymo. Lietuvos vyriausybės politikai ir intelektualai buvo susipažinę su Vakarų ukrainiečių nacionalistinėmis nuostatomis, suprato, kad tarp VULR ir UWO-OUN vadovų vyrauja nesutarimai dėl tautinės vyriausybės vadovo vietos. ; The aim of the work is to analyse the development of the relations of the Organization of Ukrainian Nationalists with the Republic of Lithuania. Chronological limits of the work spans from the first contact establishment in 1922 until the death of the commander Yevhen Konovalets in Rotterdam, 1938. The main reason that began the relationship between the Lithuanian establishment and UWO-OUN was Lithuanian-Polish conflict over the Vilnius region. Ukrainians and Lithuanians were not satisfied with the orientation towards the Entente states, the geopolitical situation and the value of the lost territory in search of allies. Members belonging to the UWO-OUN staged attacks, assaults and sabotage campaigns against the highest Polish state officials. As a result, the Polish secret services began to persecute the organization led by Y. Konovalets. UWO-OUN was unable to relocate the organisation's structures to the annexed territories of western Ukraine, so Konovalets appealed to other countries - Czechoslovakia, Germany and Lithuania, which were confronted with Poland - in the hope of receiving help. In Lithuania, one of the representative offices of the organization, code-named Leniwka, otherwise known as the Lithuanian-Ukrainian Society, was formed from Lithuanian intellectuals and politicians together with UWO-OUN member Ivan Revjuk. Diachronic, genetic, descriptive and analytical methods were used for the study. Since UWO-OUN representations were formed not only in Kaunas, the capital of Lithuania, but also in other countries, such as the United Kingdom, France, Germany, etc., the transfer history was also used as one of the methods. The work consists of four sections. The first chapter presents the first relations between Lithuanians and Ukrainians, the circumstances of their establishment, Lithuania's position towards Western Ukrainians.The second chapter analyzes Stephen Smok's attack on the Polish head of state Józef Klemens Piłsudski and the establishment of relations with Lithuania. The third chapter discusses the political dialogue between Lithuanian government politicians and intellectuals together with the representatives of the UWO-OUN organization in Kaunas, and analyzes Lithuania's position in case of disagreements between the UWO-OUN and the VULR government. The last - the fourth chapter - examines the cultural activities of Lithuanians and Ukrainians. The study revealed that the Ukrainian nation formed differently. The national revival of Western Ukrainians was on a par with that of other Central and Eastern European nations, but by failing to maintain VULR statehood in emigration, radical nationalist organizations formed on the initiative of Ukrainian officers to form an independent and unified Ukrainian state. Lithuanian government politicians and intellectuals were familiar with the nationalist attitudes of Western Ukrainians and understood that there were disagreements between the leaders of VULR and UWO-OUN over the position of the head of the national government. ; Humanitarinių mokslų fakultetas ; Istorijos katedra